KĄ DARYTI, SULAUKUS ANTSTOLIO
Nuo 2003 metų pradžios, kuomet pradėjo veikti privačios antstolių kontoros, skolų išieškojimo rodikliai ženkliai pasikeitė. Lietuvos Antstolių rūmų teigimu, 2003 metais šalies antstolių kontoros gavo 476.300 vykdomųjų bylų, o išieškojo 425,4 mln. Lt skolų, t.y. 3,5 karto daugiau nei 2002 metais. Statistiškai, 2003 metais su antstoliais teko susidurti kas dešimtam Lietuvos gyventojui.
Nors antstolių darbo rezultatai kyla “kaip ant mielių”, ne visi kreditoriai, juo labiau skolininkai yra patenkinti antstolių darbu. Išieškotojus piktina, kad ne visos skolos yra išieškomos, o skolininkus neramina antstolių uolumas, kuris kartais perauga į savivaliavimą
Aišku yra viena: nei kreditoriai, nei skolininkai gerai nežino, kokios yra jų teisės ir pareigos skolų išieškojimo procese. Tad šįkart panagrinėsime, ką apie savo padėtį ir antstolių veiksmus turėtų žinoti skolininkas. Kitaip tariant, kaip asmuo turėtų elgtis, sulaukęs antstolio laiško ar vizito.
- Jei į Jus kreipėsi antstolis, visų pirma išsiaiškinkite, kieno tai yra iniciatyva. Antstoliai niekada nepradeda išieškojimo savo nuožiūra. Tam, kad antstolis užvestų bylą ir pradėtų veiksmus, jis turi gauti vykdomąjį raštą iš teismo, notaro, valstybinės mokesčių inspekcijos, SODROS, Muitinės departamento sprendimą, policijos ar kitos institucijos pavedimą.
- Jei iš Jūsų yra išieškoma bauda už Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytas veikas (pvz. bauda policijai už kelių eismo taisyklių pažeidimą arba bauda už važiavimą troleibusu be bilieto), pabandykite prisiminti, ar tos baudos dar nesate sumokėję. Nors nuo 2004 metų pradžios Policijos departamentas pradėjo keistis informacija su bankais, kartais vis vien pasitaiko, kad sumokėjus baudą, tačiau nepristačius kvito, informacija apie sumokėtą baudą policijos nepasiekia. Tokiu atveju kreipiamasi į antstolius, kad šie išieškotų tariamą skolą.
- Turėkite omenyje, kad bylai atsidūrus pas antstolius, reikia padengti ne tik turėtą įsiskolinimą (sumokėti baudą), bet su skolos (baudos) išieškojimu susijusias išlaidas. Paprastai, kuo ilgiau asmuo negrąžino skolos, tuo didesnės yra išieškojimo išlaidos. Tačiau čia yra tam tikrų niuansų.
- Pirma, jei įsiskolinimų suma neviršija 200 litų, prieš taikydamas priverstines vykdymo priemones antstolis turi atsiųsti raginimą arba siūlymą sumokėti baudą geranoriškai. Šie dokumentai yra laikomi įteiktais per 5 dienas po išsiuntimo. Jei skolą per nustatytą terminą susimokėjote geranoriškai, antstolio vykdymo išlaidos bus mažinamos.
- Antra, įvertinkite, ar iš antstolio gautas raštas yra atsiųstas pagal vykdomąją bylą. Po antstolių reformos antstoliai gali užsiimti ne tik teisminių sprendimų vykdymu, bet ir tarpininkauti susigrąžinant skolas iki teismo. Pasitaiko, kad iš antstolių gautas raštas viso labo yra pasiūlymas susimokėti skolą iki teismo. Tokiu atveju antstolis ne tik negali naudoti tokių priemonių kaip turto areštas, varžytinių skelbimas, bet ir reikalauti atlyginti jo patirtas išlaidas.
- Bet kuriuo atveju, įsiskolinęs asmuo turi teisę gauti visą su išieškojimu susijusią informaciją. Dažnai skolininkai atsisako priimti dokumentus iš antstolių baimindamiesi, kad taip jie bus priversti mokėti per dideles sumas ar atsiras kitokių įsipareigojimų. Toks požiūris yra klaidingas, nes dokumentų priėmimas iš antstolių pats savaime nesukuria jokių įsipareigojimų. Atvirkščiai, skolininkas turi galimybę susipažinti su vykdymo eigoje priimtais sprendimais ir juos apskųsti. Pavyzdžiui, areštavus butą ar gyvenamąjį namą dėl įsiskolinimų už sunaudotą energiją ar komunalines paslaugas, galima prašyti teismo, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtino skolininkui ir jo šeimai gyventi. Šiuo atveju įsiskolinęs asmuo turi laiku kreiptis į teismą. Jei praleidžiami terminai, antstolis gali iškeldinti ir iš paskutinio buto.
- Reikėtų pabrėžti, kad skolininko atsisakymas priimti iš antstolių dokumentus ar pasirašyti juos, iš esmės nekeičia situacijos. Tokiu atveju antstolis savo byloje pažymi, kad skolininkas atsisakė patvirtinti dokumento gavimą, ir yra laikoma, kad dokumentas yra tinkamai įteiktas.
- Kartais pasitaiko, kad antstoliai vengia pateikti išsamią informaciją apie vykdomąją bylą, o ypač detalizuoti priskaičiuotas vykdymo išlaidas. Dėl šių priežasčių patys skolininkai turi aktyviai domėtis, kas, kaip ir kodėl yra atliekama; kuo yra grindžiamos bet kokios priskaičiuotos vykdymo išlaidos.
- Civilinio proceso kodeksas taip pat numato, kad skolininkas turi teisę pats ar per savo atstovus dalyvauti atliekant vykdymo veiksmus, gauti pažymas apie vykdymo eigą, ginčyti turto priklausomybę ir jo įkainojimą, reikšti prašymus, nušalinimus bei sudaryti taikos sutartis. Jei dėl skolininkui priklausančio turto pardavimo yra paskelbtos varžytinės, skolininkas gali pasiūlyti savo pirkėją.
- Be to, skolininkas gali asmeniškai tartis su antstoliu, dėl išieškomų sumų sumokėjimo dalimis arba jų atidėjimo. išieškojimas negali būti nukreipiamas į turtą, jei pateikiami įrodymai, kad išieškoma pinigų suma gali būti sumokama per 6 mėnesius, darant išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Tai reiškia, kad antstolis gali areštuoti Jūsų turtą, tačiau negali jo išvaržyti ar kitaip parduoti. Šiuo atveju skolininkas turi žinoti, kad turi tokią teisę ir laiku pateikti antstoliui dokumentus apie gaunamą darbo užmokestį, pensiją arba stipendiją.
- Skolininkui pravartu žinoti, kad:
- Antstoliai dirba tik savo veiklos teritorijoje (apylinkėje). Kitoje teritorijoje antstolis gali dirbti tik gavęs Apygardos teismo leidimą.
- Vykdymo veiksmai gali būti atliekami tik darbo dienomis nuo 6 iki 22 valandos.
- Jei išieškoma suma neviršija 7000 litų, išieškoti iš būsto, kuriame gyvena skolininkas, negalima.
- Vykdant išieškojimą iš darbo užmokesčio gali būti išskaitoma tik 20-50% atlyginimo sumos.
- Be teismo sprendimo negali būti išieškoma iš bedarbio pašalpos ir nedarbingumo atveju mokamų socialinio draudimo pašalpų.
- Skundus dėl antstolio veiksmų ar sprendimų galima paduoti apylinkės, kurios teritorijoje veikia antstolis, teismui. Tokie skundai žyminiu mokesčiu nėra apmokestinami.
