KIEK KAINUOJA VAIKAS (3)
Julita Varanauskienė, SEB Vilniaus banko šeimos finansų ekspertė
Kada vaikai tampa vartotojais? Tikriausiai, kai mamos juos dar vežimėliuose vežiojasi po parduotuves. Pusantrų metų pyplys, iš vežimėlio siekiantis kokio nors daikto, jau yra vartotojas.
Nuo pat ankstyvos vaikystės vaikui daro įtaką ir reklama. Vaikas iš prigimties stengiasi mėgdžioti suaugusiųjų veiksmus. Užsienio mokslininkai 1988 metais atliko tyrimą. 14–24 mėnesių vaikams suaugęs žmogus per televiziją parodė naują žaislą ir įvairius veiksmus, ką galima daryti su tuo žaislu. Vaikams žaislas buvo paduotas tik kitą dieną, tačiau jie bandė pakartoti prieš parą matytus veiksmus su šiuo žaislu!
Įrodyta, kad 2–3 metų amžiaus vaikai jau atpažįsta žinomus herojus (Mikę Pūkuotuką, Tomą ir Džerį), pavaizduotus ant įvairių maisto prekių pakuočių ir drabužių.
Mūsų šalyje priimtas Reklamos įstatymas draudžia tiesiogiai kviesti vaikus daryti poveikį tėvams, kad šie nupirktų reklamuojamų prekių ar paslaugų, taip pat tiesiogiai skatinti vaikus pirkti prekių ar paslaugų naudojantis jų nepatyrimu ir patiklumu, formuoti vaikų nuomonę, kad tam tikrų prekių ar paslaugų naudojimas suteiks jiems fizinį, psichologinį ar socialinį pranašumą prieš bendraamžius. Tačiau vaikas su reklama susiduria ir gatvėje, ir parduotuvėje, ir net darželyje, kur ateina vaikiškų knygelių pardavėjai, prekybos centrų, vaikų kambario darbuotojai, kur vaikai gauna dovanėlių net iš pretendentų į Seimo narius prieš rinkimus...
Vėliau iš stebėtojo vaikas tampa dalyviu: jis derasi su tėvais dėl norimo žaislo ar saldumyno. Tokio amžiaus vaikai jau suvokia pirkimo procesą. Laikui bėgant, vaiko vaidmuo šeimoje vis svarbesnis ,sprendžiant, ką valgyti, kur praleisti atostogas ir net kokį automobilį pirkti. Vaikų įtaka didžiausia perkant tiesiogiai su jais susijusius daiktus – maistą, žaislus, drabužius, o mažiausia – perkant greito vartojimo prekes ir brangius daiktus. Savo pinigų vaikui neverta duoti, kol jis nemoka skaičiuoti ir nesupranta pinigų vertės. Vaikai anksti pradeda suvokti socialinius ir turtinius skirtumus: pastebi, kad kiti vaikai turi mažiau ar daugiau daiktų, kitaip rengiasi, gauna mažiau ar daugiau dovanų.
Nuo 8–9 metų jau vaikai gali pradėti gauti pinigų savo reikmėms. Vieni tėvai reikalauja, kad vaikas, prieš leisdamas savo pinigus, pasiklaustų, kiti leidžia tvarkytis savarankiškai. Net ir antruoju atveju tėvai turėtų pasidomėti, kur vaikas išleido pinigus, ir, jei reikia, aptarti, kurios išlaidos buvo nereikalingos. Mažesniųjų išlaidos paprastai būna nedidelės, jie turi tik tėvų duodamų pinigų ir dar nemoka taupyti dabar, kad vėliau galėtų nusipirkti brangesnį daiktą.
Vyresni vaikai – iki 14 metų – gauna daugiau pinigų ir iš tėvų, ir pradeda užsidirbti patys. Nors vaikų darbas šiuo amžiaus laikotarpiu yra ribojamas, vaikas gali gauti pajamų už pagalbą namuose, pas gimines ar kaimynus, reguliariai ar nereguliariai, oficialiai arba neoficialiai. Paauglių norai jau brangesni, jiems reikalingos didesnės sumos, kurias reikia sutaupyti.
Populiariausia priemonė vaikui iki 14 metų Lietuvoje kol kas kiaulė taupyklė. Tėvai gali padėti vaikui įvertinti, ar jo noras yra realus, atsižvelgdami į esamas šeimos galimybes, suskaičiuoti, kaip, per kiek laiko ir kokią sumą jis gali sutaupyti. Ir jei reikia, padėti išvengti pagundų išleisti pinigus anksčiau: pavyzdžiui, atidaryti kaupiamojo indėlio sąskaitą ir supažindinti vaiką su palūkanų sąvoka. Sąskaitai atidaryti reikės abiejų tėvų patvirtinto sutarimo dėl disponavimo vaiko turtu. Nepilnamečio iki 14 metų sąskaita gali disponuoti tėvai, įtėviai arba globėjai.
Jei vaikui jau daugiau kaip 14 metų, jis gali pats disponuoti savo sąskaita, gavęs tėvų, įtėvių ar rūpintojų raštišką sutikimą, patvirtintą notaro arba banke. Jis gali gauti ir mokamąją kortelę, susietą su tėvų sąskaita, disponuoti nustatyta suma. Tėvų asmeninis pavyzdys, patarimai, kaip tvarkyti pinigus, vaikams turi ypatingą reikšmę.
Paskelbta „Lietuvos žiniose“ 2005 06 20
