AR SAUGŪS VIRTUALŪS PINIGAI
Julita Varanauskienė, SEB Vilniaus banko šeimos finansų ekspertė
Pinigai bankų sąskaitose yra apdrausti. Tai yra banko bankroto atveju pinigus indėlininkams grąžintų šis fondas per tris mėnesius po iškeltos bankroto bylos.
Tačiau ar pinigams sąskaitoje grėsmę kelia tik galimas banko bankrotas?
Dabar, kai populiarėja atsiskaitymas negrynaisiais bankai tikrai nemažai dėmesio skiria savo klientų mokymui, kaip naudotis kortelėmis, internetu. Tačiau, manau, ne pro šalį bus priminti, kaip turėtume patys elgtis ar nesielgti su savo pinigais banko sąskaitose, kad patys sau nepakenktume. Juk kiekvieną kartą skrendant lėktuvu stiuardesės instruktuoja, kaip elgtis lėktuvo avarijos atveju. Pirmą kartą būna įdomu, tačiau kitus kartus primindavo apie nelaimės tikimybę, nors ta tikimybė – viena iš vienuolikos milijonų.
Bankai deda daug pastangų, kad klientų pinigai būtų apsaugoti nuo piktavalių. Neretai tenka saugoti nuo pačių klientų klaidų ar neapdairumo. Tokios klaidos būdingos internetinėje bankininkystėje ir atsiskaitant negrynaisiais.
Internetinė bankininkystė taupo jūsų laiką ir pinigus (nereikia stovėti eilėse, mažiau kainuoja pavedimai, tačiau neverta pamiršti apie saugumo priemones.
Jei naudojatės internetine bankininkyste, reikėtų reguliariai pasitikrinti savo sąskaitą, net jei ir neketinate atlikti jokių mokėjimų. Bankas taip jums gali atsiųsti svarbių pranešimų, kita vertus, jei pastebėtumėte kokių nors neaiškumų savo sąskaitose, nedelsiant kreipkitės į banką.
Rekomenduojama savo sąskaitas tvarkyti iš asmeninio ar kito patikimo kompiuterio, o ne iš, pavyzdžiui, interneto kavinės, kur nežinome, kas gali prieiti prie informacijos ir kaip ją panaudoti.
Visai neseniai girdėjome, apie tai, kad žmonėms atsiunčiami netikri pranešimai „iš banko“, duodama nuoroda, per kurią , atseit, reikėtų prisijungti prie banko (o prisijungus, atsidaręs puslapis atrodo panašus į jūsų banko puslapį) ir įvesti savo slaptažodžius.
Savo asmeninių duomenų, sąskaitų, kortelių numerių, slaptažodžių nedera nei diktuoti telefonu, nei siųsti elektroniniu paštu, nei faksu, jei ne pats inicijavote kontaktą. Tai yra, jei ne jūs pats o kas nors į jus kreipėsi telefonu ar laišku ir, prisistatęs kuo tik nori, prašo asmeninių duomenų - būkite atsargūs. Geriau tokiems „interesantams“ neteikite jokios informacijos, o pats susisiekite su banku.
Savo slaptažodžius būtina pastoviai keisti. Nedera niekam sakyti savo slaptažodžių, ar juos užsirašyti taip, kad būtų aišku, jog tai jūsų internetinės bankininkystės slaptažodžiai. Geriau, kad slaptažodis nebūtų lengvai atspėjamas, pavyzdžiui, jūsų gimimo data, telefono numeris, jūsų ar šeimos narių vardai.
Kitas labai populiarus atsiskaitymo ne grynaisiais būdas – mokėjimo kortelė. Greitai pripratome prie plastikinių pinigų, tačiau klaidų dar daug darome. Neretai paaiškėja, kad pinigai „dingo“ todėl, kad kortele pasinaudojo, pavyzdžiui, šeimos nariai, kurie galėjo paimti kortelę ir žinojo slaptažodį. Nei kortelės, nei slaptažodžio nereikia niekam duoti. Kita didelė klaida – slaptažodį užsirašyti ant kortelės arba laikyti jį prie kortelės. Nepalikite ir nemėtykite kvitų ar čekiai su jūsų kortelės ar sąskaitos numerių.
Naudotis bankomatu taip pat reikėtų atsargiai: nepamiršti pasiimti nei pinigų, nei kortelės, pasirūpinti, kad kitas asmuo nematytų, kokį kodą renkate ar kiek pinigų pasiimate. Pats bankomatas taip pat neturi kelti įtarimų. Itin atsargiems reikėtų būti nežinomoje vietoje, pavyzdžiui, užsienyje, ypač – Rytų Europos ar NVS šalyse.
Jei turite kokių nors įtarimų – visada susisiekite su banku. Ir jūs, ir bankas esate suinteresuotas, kad niekas neteisėtai nesinaudotų jūsų informacija ar pinigais. Atsargų ir Dievas saugo.
