PERIODINIS INVESTAVIMAS IR GYVYBĖS DRAUDIMAS
Julita Varanauskienė, SEB Vilniaus banko šeimos finansų ekspertė
Periodinis investavimas – vienas iš būdų sukaupti pinigų tam laikui, kai gaunamos pajamos bus mažesnės už vartojimo išlaidas. Investuoti pastoviai, nors ir nedidelėmis sumomis, apsimoka, tik svarbu tai daryti ilgai ir sistemingai.
Kai sukuriama šeima, padidėja išlaidos, atsiranda įsipareigojimų (pavyzdžiui, pagal būsto kredito sutartį), galimybės taupyti ir investuoti sumažėja, tačiau poreikis arba būtinybė sukaupti tam tikrą sumą ateičiai padidėja. Labiau nei apie pensiją žmogus galvoja apie vaikų ateitį, apie savo šeimos finansinį saugumą ne tik dabar, bet ir bent keletą ar keliolika metų į ateitį. Paprastai tokiu metu didesnio turto dar nebūname sukaupę, o įsipareigojimai būsimų pajamų sąskaita jau slegia. Tenka rūpintis, kaip užtikrinti tas būsimas pajamas, šeimos maitintojų galimybę dirbti ir uždirbti pinigų
Viena iš šiam gyvenimo laikotarpiui tinkamų priemonių – investicinis gyvybės draudimas. Pasirinkus šią draudimo rūšį, draudimo apsauga gali būti derinama su pinigų kaupimu ir investavimu. Tačiau reikia pasakyti, kad investavimo rezultatai jau bus kuklesni, nei, pavyzdžiui, investuojant į investicinius ar pensijų fondus, nes tik dalis įmokos bus skiriama kaupimui. Kita dalis bus skiriama mokesčiui už gyvybės draudimo riziką. Kuo didesnė gyvybės ir/ar kritinių ligų draudimo suma, tuo mažiau lieka kaupti ir investuoti. Atskirais atvejais gali būti, kad sukaupta suma laikotarpio pabaigoje bus mažesnė nei sumokėtos įmokos.
Galima pasirinkti kitą variantą – draustis nekaupiamuoju draudimu, o investuoti, pavyzdžiui, į investicinius fondus. Asmenims, apsidraudusiems šiuo draudimu, išmoka būtų mokama tik draudiminio įvykio atveju, o jei įvykio per laikotarpį nebuvo, pinigai draudėjui nėra grąžinami. Toks variantas labiau tinka tiems, kurie negali ar žino, kad ateityje nebegalės pasinaudoti pajamų mokesčio lengvata (pavyzdžiui, ketina dirbti užsienyje), dėl ko kaupimas pagal gyvybės draudimo sutartį gali pasidaryti mažiau naudingas.
Tiems, kurie gali naudotis pajamų mokesčio lengvata, reikėtų skaičiuoti: paprastai nekaupiamojo draudimo įmokos yra mažesnės, tačiau, kai draudimo suma didelė, draustis tokia pat suma investiciniu draudimu kartais (kai pasirenkama mažiausia įmoka ir didžiausia draudimo suma) gali būti pigiau: dalis įmokos kompensuojama – taikoma pajamų mokesčio lengvata. Jei pasirenkamas nekaupiamasis gyvybės draudimas, pajamų mokesčio lengvata nėra taikoma.
Pajamų mokesčio lengvata taikoma, jei pasirenkamas investicinis gyvybės draudimas ir sutartis sudaroma dešimčiai ir daugiau metų. Tačiau čia, skirtingai nuo trečios pakopos pensijų fondų, klientas sutartimi įsipareigoja mokėti periodines įmokas, kitaip sutartis gali nutrūkti. Tada prarandama ne tik pajamų mokesčio lengvata, bet ir dalis sukauptos sumos. Kuo anksčiau nutraukiama sutartis, tuo didesnė sukauptos sumos dalis prarandama. Pavyzdžiui, nutraukus sutartį pirmaisiais metais, paprastai jokios įmokos žmogui negrąžinamos. Todėl tie, kas pasirenka tokį investavimo būdą, turi būti įsitikinę, kad galės mokėti įmokas.
Jei gyvybės draudimas pasirenkamas turint tikslą ne tik apsidrausti, bet ir sukaupti pinigų – geresnių rezultatų galima pasiekti, jei pasikeitus situacijai, nepamiršime pakeisti sutarties sąlygų, pavyzdžiui, grąžinę skolas sumažinsime ir draudimo sumas. Tada sumažėja mokestis už draudimo riziką, daugiau pinigų skiriama investicijoms.
Verta nuolat peržiūrėti ie investavimo kryptis: artėjant sukauptos sumos išmokėjimo terminui, rinktis konservatyvesnes investavimo kryptis, kad sukauptoji suma dėl nepalankių rinkos svyravimų nesumažėtų.
