KAIP KYLA KAINOS
Julita Varanauskienė, SEB Vilniaus banko šeimos finansų ekspertė
Daug kalbama apie infliaciją: ar infliacijos lygis leis įsivesti eurą numatytu laiku. Tai bene didžiausia galima kliūtis. Paskelbta, kad praėjusių metų gruodžio mėnesį infliacija siekė 3 proc.
Kaip ta 3 proc. infliacija veikė ir veiks mūsų gyventojus, juk daug kas tvirtina, kad prekės pabrango kur kas daugiau nei 3 proc.
Statistikos departamento duomenimis, per praėjusius metus bene daugiausiai – 23-24 proc. pabrango būsto nuoma ir kietas kuras. Brango daug kas: ir maistas (3,4 proc.), ir sveikatos priežiūra (6,1 proc.), ir atostogų išvykos (15,6 proc.). Vienas išlaidas, padidėjus kainoms, galima riboti (mažinant perkamų prekių kiekį), kitų – ne. Mažiausiai tokių galimybių riboti turi gaunantieji mažas pajamas ir beveik viską išleidžiantieji maistui, vaistams ir būstui.
Būstas, jo priežiūra, išlaikymas ir remontas taip pat brango. Brango ir panašu, kad nepigs elektra, dujos, vanduo, šiluma. Šių išlaidų padidėjimą ilgalaikėje perspektyvoje galėtų kompensuoti būsto modernizavimas, investavimas į energiją taupančias priemones ar remontą. Tačiau būsto remonto ir statybos medžiagos bei paslaugos taip pat brango... O ilgalaikis atsipirkimas maža paskata gyvenantiems senuose daugiabučiuose: vieni galbūt neketina ten ilgai gyventi, kiti – sako, neturintys galimybių papildomai mokėti.
Šiuo metu išlaidos būstui Lietuvoje sudaro vidutiniškai 12, 4 proc. visų šeimos išlaidų, kai Europoje šis skaičius siekia ir viršija 20 proc. Pavyzdžiui, Švedijoje išlaidos būstui sudaro beveik trečdalį visų namų ūkio išlaidų, kurios ir taip kelis kartus didesnės nei lietuvių, kaimyninėse Estijoje ir Latvijoje – apie 21-22 proc. Tikėtina, kad ateityje ir Lietuvos vartotojų krepšelyje šios išlaidos bus dar didesnės. Todėl svarbu, kad ypač įsigyjantieji pirmąjį savo būstą gerai įvertintų savo galimybes ir paskolą grąžinti, ir būstą išlaikyti.
Kita prekių ir paslaugų, kurių kainos augo daugiau nei vidurkis – transportas. Nuo metų vidurio pradėjusi kilti naftos kaina šokdino ir degalų kainas. Nors automobiliai ir atpigo (7 proc.), tačiau degalai, tepalai ir visos kitos prekės ir paslaugos reikalingos automobilį eksploatuojant, kur kas brangesnės nei prieš metus. Degalai brango dėl kylančių naftos kainų ir nors dabar nafta šiek tiek atpigo, vis tiek ji gerokai brangesnė nei prieš metus. Todėl netgi pabrangęs visuomeninis transportas išlieka kaip vienas iš būdų taupyti pinigus.
Yra ir kitų pavyzdžių: kai kurios prekės pigo. Pavyzdžiui, šiek tiek (1-2 proc.) atpigo drabužiai ir avalynė. Nors procentų ir nedaug, tačiau šios grupės išlaidos sudaro 9 proc. visų išlaidų – panašiai, kaip ir transporto (10 proc.). Beje, tai gali būti vienas iš pavyzdžių, kad euro įvedimas, o teisingiau integracija į Europos sąjungą kai kurių prekių kainas gali ne tik didinti, bet ir mažinti. Beje, istoriniai rezultatai rodo, kad mažėjant šių prekių kainoms, išlaidos joms – nemažėja, nes drabužių ir batų nuperkama daugiau. Tai yra tos išlaidos, kurias, ribodami arba bent jau nedidindami savo poreikių, galėtų kontroliuoti vidutines ir didesnes pajamas gaunantys gyventojai. Kaip, beje, ir alkoholis bei tabakas, kurie ... taip pat atpigo. Išlaidos šioms prekėms sudaro beveik 8 proc. šeimos išlaidų, arba beveik 12 Lt vienam šeimos nariui per mėnesį.
Draudimo paslaugos brango, finansinės paslaugos pigo dėl mažėjančių palūkanų. Pastebėta, kad mažėjant palūkanoms, paskolų imama daugiau. Ateityje palūkanos už būsto kreditus gali ir didėti (dėl didėjančių Europos Centrinio banko bazinių palūkanų normų), palūkanos už vartojimo kreditus, dėl aršios konkurencijos ir toliau mažėja. Jei palūkanos už būsto kreditus Lietuvoje ir Europos Sąjungoje panašios, tai palūkanos už vartojimo kreditus pas mus dar didesnės. Vis dėlto nesvarbu, jei palūkanos už vartojimo kreditus ir nemažėtų, noras ir polinkis skolintis bus stipresnis nei prieš metus.
Kylančios kainos paprastai neigiamai veikia gyventojų lūkesčius. Ateities kainų tendencijų vertinimas yra vienas iš vartotojų pasitenkinimo indekso elementų. To paties pasitenkinimo, kuris skatina skolintis, prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus, sudaryti ilgalaikius investavimo planus. Tačiau bendras pasitenkinimo indeksas per metus – padidėjo. Gal todėl, kad atpigo šokoladas?
