KAIP TVARKYTIS PRIEŠ KALĖDAS?
Julita Varanauskienė, SEB Vilniaus banko šeimos finansų ekspertė
Prieškalėdinis laikotarpis – jau seniai ne ramybės ar susikaupimo metas, jei kalbėsime apie tokius materialius dalykus kaip pinigai. Būtent prieš Kalėdas prasideda didysis galvos skausmas: vieni skaičiuoja, kaip išsiversti iš turimų pinigų, iš kur jų gauti visiems naujametiniams stebuklams, kiti – suka galvas, kaip iš jų išpešti kuo daugiau naudos.
Kaip išgyventi per visą šią karštligę? Pirmiausia reikėtų turėti arba sudaryti planą. Vienoje pusėje reikėtų surašyti gruodžio mėnesio pajamas. Į jas reikėtų įtraukti ne tik nuolatines pajamas (darbo užmokestį), bet ir papildomas – premijas, pinigines arba joms prilygintas (pavyzdžiui, dovanų čekius) dovanas. Kitoje pusėje rašomos išlaidos. Dalis išlaidų bus įprastos (mokesčiai už būstą, išlaidos maistui, transportui), o kita dalis – proginės (dovanoms, šventiniam stalui, vakarėliams, namų dekoravimui).
Tuo atveju, kai išlaidos yra didesnės, teks arba mažinti savo norus ir planus, arba ieškoti papildomų pajamų. Asmeninių finansų planavimo literatūroje galima rasti daug patarimų, kaip mažinti išlaidas. Kai kurie patarimai gali skambėti senamadiškai (gaminti dovanėles patiems, susitarti su draugais, kad vienų kitiems dovanos neviršytų tam tikros sumos), tačiau šios rekomendacijos nelaikomos atgyvena kur kas turtingesnėse šalyse negu Lietuva. Yra ir įdomesnių patarimų: įgyti kokių nors naujų gebėjimų, kurie leistų paskui uždirbti arba sutaupyti ieškant dovanų. Pavyzdžiui, išmokti daryti masažą arba manikiūrą, gaminti ypatingą patiekalą ir tada dovanoti kvietimus į savo tariamą grožio ar masažo saloną, restoraną.
Kita rekomendacija – ieškoti papildomų pajamų šaltinių. Gruodžio mėnesį imtis papildomo darbo, už kurį būtų užmokėta, nelengva, jau vien dėl to, kad trūksta laiko. Tada lieka du keliai – eikvoti savo santaupas arba skolintis. Ar teisinga per Kalėdas išleisti santaupas nenumatytiems atvejams? Iš tiesų Kalėdas buvo galima numatyti. Tačiau skolintis už palūkanas turint santaupų nėra protinga.. Taigi santaupos gali praversti per Kalėdas, tačiau po to svarbu greitai atkurti turėtas atsargas. O kitiems metams rekomenduotina sutaupyti Kalėdoms. Pavyzdžiui, jei per savaitę sutaupysime 5 Lt, kitoms Kalėdoms turėsime apie 250 Lt, maždaug tiek, kiek, mano skaičiavimu, šioms šventėms išleidžia vidutinis statistinis Lietuvos gyventojas.
Kitas galimas pajamų šaltinis – paskola. Prieš Kalėdas dažnai prekybininkai sumažina kainas, bankininkai – kreditų palūkanas, belieka tik išsirinkti. Aš norėčiau pateikti keletą rekomendacijų, kaip rinktis skolinimosi priemonę. Trumpalaikiam skolinimuisi – prekėms, paslaugoms ar pramogoms, už kurias be vargo galėtume sumokėti iš šio ar kito mėnesio pajamų, labiausiai tinka kredito kortelė, kur yra nustatytas laikotarpis, už kurį neskaičiuojamos palūkanos. Aišku, tokį kreditą ir reikėtų stengtis grąžinti per tą nustatytą laikotarpį, nes kai jau palūkanos pradedamos skaičiuoti, jos būna gerokai didesnės negu kitų kredito rūšių. Ilgesniam laikotarpiui – keliems mėnesiams - tiks kitos kredito ar lizingo kortelės: per trumpą laikotarpį palūkanų nebus priskaičiuota daug. Na, o jei planuojamo pirkinio (ir kredito) suma viršija kelis tūkstančius litų, o skolą grąžinti galėsime tik per metus ar dar ilgiau, dėl mažiausių palūkanų geriausia rinktis vartojimo kreditus.
Verta pasakyti, kad prieš Kalėdas yra nemažai ir tokių, kurių pajamos ir santaupos viršija planuojamas išlaidas ir kurie ieško būdų, kaip pelningiau tvarkyti laisvas lėšas. Jiems laikotarpis prieš Naujuosius metus yra svarbus. Tai paskutinė galimybė šiais metais pasinaudoti pajamų mokesčio lengvata investuojant laisvas lėšas per valstybės subsidijuojamas taupymo priemones – gyvybės draudimą ir savanoriško kaupimo pensijų fondus. Ši lengvata naudingiausia tiems, kurių visos pajamos arba didžiausia jų dalis apmokestinama 27 proc. tarifu ir kuriems šiandieninių laisvų pinigų neprireiks dar 10 metų (yra ir išimčių). Pirmiausia reikėtų paskaičiuoti, kokia didžiausia suma gali būti neapmokestinama (25 proc. metų pajamų), ir atimti iki šiol sumokėtas kitas įmokas, kurios mažina apmokestinamąsias pajamas (sumokėtas palūkanas už būsto kreditą, gyvybės draudimo ar pensijų fondų įmokas, išlaidas sumokėti už studijas, kompiuteriui įsigyti). Gauta suma – tai didžiausia suma, nuo kurios sumokėtas pajamų mokestis gali būti grąžinamas. Tie, kas turi laisvų pinigų daugiau, nei galima atimti iš neapmokestinamųjų pajamų, arba kurių pajamos apmokestinamos 15 proc. tarifu, vienodomis sąlygomis laisvus pinigus investuoti gali ir prieš Kalėdas, ir po jų. Dėl mokestinės aplinkos jiems ne taip naudinga rinktis valstybės subsidijuojamas investavimo priemones.
