KODĖL PALŪKANOS KYLA IR KRINTA

Julita Varanauskienė, SEB Vilniaus banko šeimos finansų ekspertė

Europos centrinis bankas padidino bazinę palūkanų normą –  tokia žinia neseniai sušmėžavo  verslo naujienų puslapiuose. Šiandien norėčiau labai paprastai paaiškinti, ką gi tai iš tikrųjų reiškia.

Centriniai bankai reguliuoja bazines palūkanas, siekdami kelių tikslų. Vienas iš jų – išlaikyti  stabilias kainas: užtikrinti, kad pinigų būtų tiek, kiek reikia – nei per daug (dėl ko gali kilti prekių ir paslaugų kainos), nei per mažai (dėl ko jos gali kristi). Stabilios kainos padėtų  išsaugoti santaupų perkamąją galią, leistų užtikrinti efektyvų išteklių paskirstymą, sumažintų ilgalaikių palūkanų rizikos premiją ir pačias palūkanas už paskolas ir gyventojams, ir įmonėms.

Pinigai į rinką paprastai patenka per komercinius bankus, todėl  pinigų srautus ir bandoma reguliuoti keičiant bazinę palūkanų normą. Bazinės palūkanos – tai palūkanos,  kuriomis komerciniai bankai skolinasi pinigus iš Centrinio banko, o paskui juos perskolina gyventojams, įmonėms, kitoms institucijoms, pridėdami dar ir savo maržą. Taigi Centrinio banko sprendimai turi įtakos ir būsto paskolų palūkanoms, ir palūkanoms už indėlius.

Didinama bazinių palūkanų norma reiškia, kad stengiamasi riboti pinigų pasiūlą. Didėjant palūkanų normoms, skolintis darosi vis brangiau. Tampa naudingiau pinigus taupyti, mažinti ar bent jau nebedidinti vartojimo išlaidų, ypač iš skolintų lėšų

Europos centrinio banko tikslas – išlaikyti stabilias kainas euro zonos šalyse: kontroliuoti infliaciją, kad ji neviršytų 2 proc., užtikrinti aukštą įdarbinimo lygį ir nuolatinį ekonomikos, o ne infliacijos augimą.

Beveik penkerius metus Europos centrinio banko palūkanos buvo žemesnės negu šiandien: taip buvo skatinamos investicijos ir siekiama išvengti ekonomikos nuosmukio didžiosiose euro zonos šalyse – Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, kadangi šių šalių įtaka visam regionui didžiulė. Tokia žemų palūkanų politika susilaukė ir kritikos, nes pigūs pinigai kai kuriuose regionuose skatino ne tik  investicijas, bet ir skolinimąsi bei vartojimą ir tam tikrų turto rūšių, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto, kainų didėjimą. Juk kai atsiranda daug pirkėjų, norinčių ir galinčių pirkti tą patį daiktą, pardavėjas parduoda tam, kas pasiūlo didžiausią kainą.

Europos centrinio banko sprendimai turi įtakos ir Lietuvai, kadangi mūsų šalis, galima sakyti, turi „importuoti“ Europos centrinio banko pinigų politiką, nors infliacija šalyje yra didesnė negu euro zonos vidurkis. Taip galima paaiškinti, kodėl palūkanos už indėlius yra mažesnės negu metinė infliacija ir neskatina taupyti.

Didinamos palūkanos patinka indėlių turėtojams, tačiau nepatinka tiems, kas ruošiasi imti paskolą, arba tiems, kas jau turi paskolų, kurių palūkanų norma yra kintama: išlaidos paskoloms didės didėjant palūkanoms. Paskolų, kurių palūkanų norma kintama, palūkanos per metus padidėjo beveik pusantro procentinio punkto ir tai tikriausiai dar ne pabaiga.

Vis dėlto, kaip sako analitikai, didėjančios palūkanos turėtų slopinti vartojimo ir skolinimosi bumą. Tokias rekomendacijas gavo ir mūsų valdžia iš Europos Komisijos atstovų. Tokia perspektyva laikoma ir vienu iš šalies ekonomikos perkaitimo grėsmę mažinančių veiksnių.