AR MOKAME SKIRSTYTI SAVO TURTĄ?
Julita Varanauskienė, SEB Vilniaus banko šeimos finansų ekspertė
Praėjusį kartą kalbėjome apie tai, kad žmonės mintyse turi tarsi sąskaitų planą, kuriame piniginiai ištekliai suskirstyti į turtą, lėšas, skirtas vartojimo išlaidoms, ir panašiai. Lėšas, skirtas vartojimui, paprastai išleidžiame nesusimąstydami, o tuos pinigus, kuriuos laikome turtu, lengviau išsaugome ir sutaupome. Šią ypatybę galima panaudoti sau naudingai – dalį gaunamų pajamų iš karto paversti turtu, pavyzdžiui, padėti indėlį banke ir taip jas apsaugoti nuo per greito vartojimo.
Neretai žmonės klysta, skirstydami savo turimas lėšas. Būdingiausia klaida, kuri būdinga ypač Rytų Europos šalių gyventojams, – turto nesuskirstymas į trumpalaikį ir ilgalaikį.
Pagrindinis mūsų žmonių santaupų kaupimo tikslas – pinigai juodai dienai. Šie pinigai paprastai laikomi namuose arba bankų indėlių sąskaitose. Tačiau ar būtina ten laikyti visus pinigus? Juk palūkanos už indėlius bankuose yra labai nedidelės ir net ne visada kompensuoja dėl infliacijos sumažėjusią pinigų vertę.
Kiek pinigų reikia juodai dienai? Tiek, kad laikinai sumažėjus pajamoms ar padidėjus išlaidoms, būtų galima pragyventi Paprastai tai trijų-šešių mėnesių pajamų dydžio suma. Indėlio sąskaitoje laikomi pinigai turėtų gelbėti ištikus laikiniems nesklandumams. Didelių nelaimių atveju jau reikėtų pasikliauti draudimu turto, gyvybės draudimu, draudimu nuo traumų ar kritinių ligų Tokiais atvejais reikalingos tokios sumos, kurias jau sunku būtų sutaupyti.
Indėlio sąskaita nėra tinkama ilgalaikiam turtui. Pinigai, kurių neketiname išleisti per artimiausius 12–24 mėnesius, turėtų būti priskiriami ilgalaikiam turtui. Ilgalakis turtas turėtų būti investicijos į vertybinių popierių rinkas ar kitą, pavyzdžiui, nekilnojamąjį turtą. Šioms investicijoms būdinga rizika, tačiau, kuo laikas ilgesnis, tuo rizika mažesnė. O indėlio sąskaitoje laikomų pinigų suma nors ir nesumažės, tačiau per ilgą laiką infliacijos įtaka gali būti pražūtinga.
Čia ir atsakymas į dažnai užduodamą klausimą, kada galima pradėti investuoti. Tada, kai esame tikri, kad investuojamų lėšų neprireiks bent jau dvejus ar trejus metus,. , kai turime pinigų trumpalaikiams nenumatytiems įvykiams ir esame apsidraudę didelių nuostolių ar išlaidų atveju. Taigi norint efektyviai paskirstyti savo turtą teks planuoti ir pajamas, ir išlaidas.
Kita būdinga klaida – turėti santaupų banko sąskaitoje, vartojimo kreditą ar būti sudariusiam lizingo sutartį. Palūkanos už banko indėlius yra kelis kartus mažesnės už vartojimo kreditų ar lizingo palūkanas. Žmonės bijo naudoti neliečiamas atsargas. Bet juk išaušus tai juodai dienai, ir vartojimo kredito, ir lizingo įmokas teks mokėti ... iš tų pačių atsargų. Tik su keliolika procentų siekiančiomis palūkanomis.
Tačiau būsto paskolų atveju situacija – kitokia. Turėti vienu metu ir būsto paskolą, ir santaupų – visai racionalu, nes būsto paskolų palūkanos yra mažesnės, nei, tarkim, galime uždirbti investuodami. Kita vertus, verta pagalvoti, ar anksčiau grąžinus būsto paskolą ir jos dalį neteks skolintis už jau didesnes – vartojimo kredito ar lizingo palūkanas.
