PERIODINIS INVESTAVIMAS IR PENSIJŲ FONDAI
Julita Varanauskienė, SEB Vilniaus banko šeimos finansų ekspertė
Periodinis investavimas yra, ko gero, labiausiai priimtina taupymo ir investavimo priemonė daugeliui iš mūsų, kurie iki šiol nesame sukaupę didžiulių turtų. Periodinis investavimas būdingas daugeliui šiandien populiarių investavimo paslaugų: abiejų pakopų pensijų fondams, gyvybės draudimui, gali būti sėkmingai naudojamas investuojant į investicinius fondus. Kurį pasirinkti?
Jei žmogus jaunas, ką tik pradėjęs dirbti ir neturintis didelių įsipareigojimų, jam pats laikas pradėti dalyvauti antros ir trečios pakopos pensijų fonduose. Į antros pakopos fondą skiriama dalis socialinio draudimo mokesčio, o į trečios – dalį savo pajamų jis gali skirti pats.
Pasirinkęs trečios pakopos pensijų fondą, jis laimi keletą dalykų. Pirma, kadangi iki pensijos arba to momento, kai jis nebenorės dirbti yra daug laiko – net keletas dešimtmečių, – net ir nedidelės investuojamos įmokos gali duoti įspūdingą pelną. Antra, tokį ilgalaikį taupymo ir investavimo būdą remia valstybė, mažindama pajamų mokestį. Manau, teisinga skatinti žmones, kurie patys iš anksto rūpinasi savo finansine gerove senatvėje. Trečia, pagal pensijų fondų taisykles, jei ateina toks laikas, kai žmogus nebenori ar nebegali mokėti įmokų į pensijų fondus (pavyzdžiui, jei atsiranda kitų išlaidų turtui įsigyti, pagausėjusiai šeimai išlaikyti arba jis išvyksta dirbti ar gyventi į užsienį, kai jam nebetaikoma pajamų mokesčio lengvata), jis gali nustoti mokėti įmokas į šiuos fondus. Jis nieko neįsipareigoja ir jam už tai nebus taikomos jokios sankcijos, o iki tol sukaupta suma ir toliau bus investuojama ir duos pelno..
Reikia paminėti ir kitą medalio pusę: kad būtų galima pasinaudoti pajamų mokesčio lengvata, nederėtų nutraukti sutarties ir pasiimti pinigų bent dešimt metų. Gali atsitikti ir taip, ypač jei praėjo nedaug laiko, kad sukauptoji suma dėl vertybinių popierių rinkos specifikos bus mažesnė nei sumokėtos įmokos. Tačiau kuo daugiau turime laiko, tuo tokia tikimybė mažesnė.
Tarkime, dvidešimt vienų metų Jolanta ir Jonas ką tik pradėjo dirbti. Jolanta iš karto pradėjo taupyti: aštuonerius metus pervesdavo po 50 Lt per mėnesį į pensijų fondą. Po to ištekėjo, susilaukė vaikų, todėl atsirado poreikis šiuos pinigus išleisti. Jonas tuos aštuonerius metus netaupė, o taupyti ir investuoti pradėjo tik 29 metų. Jis taip pat pervesdavo po 50 Lt ir taip darė iki pat pensijos – iki 65 metų. Taigi Jolanta iš viso investavo 4 800 Lt, o Jonas 22 200 Lt. Kaip manote, kuris turėtų daugiau pinigų, sulaukęs pensijos, jei vidutinė investicinė grąža būtų 10 procentų?
Sunku patikėti, bet Jolanta turėtų maždaug 30 000 Lt daugiau. Todėl tik pradėjus dirbti, kol nėra didelių išlaidų ir įsipareigojimų, finansiškai nėra sunku ir labai naudinga pradėti kaupti pinigus senatvei.
