TURTINGŲ METŲ, TURTINGŲ...ARBA AR KITAIS METAIS BŪSIME TURTINGESNI?
Julita Varanauskienė, SEB Vilniaus banko šeimos finansų ekspertė
Atėjus naujiesiems, tikimės turtingesnių ar bent jau ne prastesnių metų už praėjusiuosius. Kad šie lūkesčiai šiemet pagrįsti, rodo keletas tendencijų – prognozuojama, kad didės gyventojų disponuojamosios pajamos, didės ir žmonių galimybė taupyti, ne tik leisti pinigus. Kaip šiomis tendencijomis pasinaudosime?
Kad turėtume daugiau pinigų, pirmiausia reikia neišlaidauti, taupyti, investuoti ilgam laikui, apsidrausti nuo galimų nelaimių ir neįklimpti į skolas. Alternatyvūs greito pralobimo receptai, pasak italų, pavogti, paveldėti ar ištekėti už pinigų, – tikrovėje retai kam tinka.
Daugiau gaudami, daugiau išleidžiame
Šviesios prognozės susijusios ir su vidutinio darbo užmokesčio, kuris sudaro didžiąją dalį šalies gyventojų gaunamų pajamų, didėjimu; remiantis SEB Vilniaus banko analitikų prognozėmis, kitąmet jis turėtų padidėti maždaug 8,5 procento. Disponuojamosios pajamos (po mokesčių) turėtų augti dar greičiau, nes nuo šių metų liepos 1 dienos vietoj dabar taikomo 33 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifo, bus skaičiuojamas tik 27 proc. tarifas. Taigi vidutinis neto darbo užmokestis dėl sumažėjusio pajamų mokesčio kitąmet turėtų padidėti maždaug 150 Lt per mėnesį. Vasarą gyventojų sąskaitas turėtų papildyti grąžinta pajamų mokesčio permoka; pasinaudojusių valstybės teikiama lengvata skaičius ir lengvatos suma turėtų būti ne mažesnė kaip pernai, kai buvo grąžinta per 150 mln. litų. Svarbu laiku užpildyti ir pateikti deklaracijas (iki gegužės 1 dienos).
Patirtis rodo, kad prie didesnių pajamų greitai priprantama. Tikėtina, kad jų padidėjimą pajutę imsime daugiau leisti kasdieniam vartojimui (Vakaruose pastebima, jog padidėjusios pajamos dažniausiai skiriamos vaikams), įsigysime (gavę paskolą ar be jos) didelių ir brangių daiktų, kad ir būsto reikmėms. Praėjusiais metais vartojimo išlaidos padidėjo maždaug 12 procentų. Ir ne vien dėl kylančių kainų – tai lemia ir augančios pajamos, ir didėjantys poreikiai gražiau apsirengti, skaniau pavalgyti, linksmiau pramogauti ir... skolintis.
Kaip išlaidas paveiks infliacija ir euro įvedimas
Gyventojų išlaidoms gali daryti įtaką ir 2,5 proc. infliacija (SEB Vilniaus banko analitikų prognozė). Šis rodiklis yra kur kas mažesnis nei prognozuojamas darbo užmokesčio didėjimas. Vis dėlto pernai sparčiau nei darbo užmokestis augo transporto prekių ir paslaugų kainos. Palyginti daugiau teko sumokėti ir už būstą, vandenį, elektrą, dujas bei kitą kurą, prekes ir paslaugas. Panašios prognozės numatomos ir šiais metais. Todėl, jei neįmanoma sumažinti šių prekių išlaidų, derėtų griežčiau kontroliuoti kitas, ypač tiems, kurie turi įsipareigojimų, bet nesitiki, kad jų pajamos padidės.
Palyginti neseniai daugelio gyventojų išlaidos padidėjo – reikia grąžinti paskolas ir mokėti palūkanas. Paskolų bankai suteikia vis daugiau ir didesnių, didėja ir imamų paskolų įmokų sumos. Turintys ilgalaikes paskolas su kintama palūkanų norma dėl kylančių palūkanų pajus šios grupės išlaidų padidėjimą. Naujausiais duomenimis, vidutinė būsto paskola Lietuvoje yra 170 tūkst. litų. Tikėtina, kad iki metų pabaigos palūkanų norma dėl augančio LIBOR gali padidėti maždaug 0,5 proc. punkto; taigi turinčių būsto paskolas palūkanų išlaidos gali padidėti dar maždaug 50–70 litų per mėnesį.
Būsto ir jo išlaikymo išlaidos nemažės, o gyventojams, kurie nekilnojamąjį turtą naudoja ekonominėje veikloje, nuo 2006 m. sausio 1 d. teks mokėti 1 proc. dydžio nekilnojamojo turto mokestį.
Kitas išlaidų „baubas“– euro įvedimas. Gyventojų baimę skatina pasakojimai, kas esą dėjosi Vokietijoje ar kitose eurą įsivedusiose šalyse. Tikroji trumpalaikio kai kurių prekių ir paslaugų kainų šuolio priežastis buvo apvalinimo efektas, t. y. nepagrįstas kainų padidinimas iki psichologiškai patrauklesnių skaičių. Baimė, kad įvedus eurą staiga viskas smarkiai pabrangs, nėra pagrįsta, nebent gyventojai patys pultų šluoti lentynas euro įvedimo priešaušryje. Iš tiesų euro įvedimas gali turėti esminę įtaką infliacijai tik tiek, kiek dėl to paspartėtų mūsų šalies ir ES senbuvių ekonominis supanašėjimas: ilgainiui ne tik kainos, bet ir pajamos turi tapti maždaug vienodos. Metų viduryje paskelbus neatšaukiamą lito perskaičiavimo į eurus kursą, turėtų paaiškėti, kaip turėtų elgtis tie, kurie turi santaupų, paskolų ar ruošiasi jas imti.
Investicijos ir turtas
Neišlaidauti ir taupyti – tik pora pagrindinių asmeninių lėšų valdymo principų. Kitas principas – investuoti ilgam laikui. Vis aktualesnis tampa poreikis taupyti senatvei. 2006 metais kaupiantiems socialinio draudimo įmokos dalį privačiuose pensijų fonduose „Sodra“ perves jau po 4,5 proc. įmokų.
Tikėtina, kad daugiau norinčių greitai ir daug uždirbti suvilios įspūdingas kelių dešimčių procentų investicinių fondų pelnas, gaunamas investuojant į naujos rinkos ekonomikos regionus. Nors vertybinių popierių specialistai ir analitikai prognozuoja tolesnę šių regionų plėtrą, tačiau ragina neužmiršti ir apie galimą nestabilumą ir riziką.
Į investavimą palankiau pradeda žiūrėti ir konservatyvesni žmonės. Jiems rinka jau pasiūlė investavimo priemonių, kurias įsigydamas žmogus iškart žino, kokia suma rizikuoja pačiu nepalankiausiu atveju. Vis dėlto gyventojų pajamos, gautos investuojant, dar nebus reikšmingos, palyginti su pastoviomis pajamomis iš darbo užmokesčio, nes gyventojai dar nesukaupė didelių investicinių portfelių. Tačiau, jei vertybinių popierių rinkose neįvyks kokių nors neigiamų įvykių, investiciniai portfeliai turėtų storėti ne tik dėl investicijų pelno, bet ir dėl to, kad vis daugiau sutaupytų pinigų bus skiriama ilgalaikėms investicijoms.
Taigi situacija iš tiesų palanki. Tikėtina, kad šiais metais gausime daugiau pinigų, o tie, kurie skaičiuos gaunamas pajamas, kontroliuos savo išlaidas ir planuos ilgalaikes investicijas, – metų pabaigoje turėtų būti turtingesni.
