NUOSAVAS BŪSTAS: KAD DŽIAUGSMAS NETAPTŲ VARGU
Julita Varanauskienė, SEB Vilniaus banko šeimos finansų ekspertė
Prieš priimant sprendimą pirkti nekilnojamąjį turtą, reikėtų gerai pasvarstyti, ką galite sau leisti.
Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad mūsų šalies gyventojai labiausiai norėtų investuoti į nekilnojamąjį turtą. Ši investicija gali būti labai pelninga. Kita vertus, nuosavas nekilnojamasis turtas gali pareikalauti daug laiko, nervų ir išlaidų.
Prieš porą metų vienos nekilnojamojo turto agentūros vadovas sakė, kad maždaug 80 procentų perkama imant paskolas. Gali būti, kad dabar, išaugus nekilnojamojo turto kainoms ir suintensyvėjus prekybai nekilnojamuoju turtu, paskolų procentas yra dar didesnis.
Per dešimt 2004 metų mėnesių Lietuvos bankuose išduota paskolų būstui įsigyti daugiau kaip už 1,5 mlrd. litų. Ateinančiais metais tokių paskolų gali būti išduota dar daugiau. Dažniausiai žmonės perka būstus, kad juose gyventų, o ne kad iš jų uždirbtų. Vidutiniškai vienam gyventojui 2003 metais teko 23 kv. metrai bendrojo naudingojo ploto butuose. Ir tai tėra maždaug 40 procentų ES vidurkio.
Prieš priimant sprendimą pirkti nekilnojamąjį turtą reikėtų gerai pasvarstyti, ką galite sau leisti. Nuosavas būstas ilgalaikėje perspektyvoje finansiškai teisingas sprendimas, tačiau tai yra vienas iš svarbiausių šeimos pirkinių, be to, jis gali smarkiai atsiliepti visiems šeimos finansams.
Bankai, reaguodami į rinkos situaciją ir konkuruodami tarpusavyje labai supaprastino kreditų sąlygas, sumažino palūkanas ir sušvelnino reikalavimus. Tačiau jei kas nors nebegali grąžinti skolų, kalčiausiu lieka tas, kuris paskolino. Bankai turi savo rizikos vertinimo sistemas, tačiau niekas geriau už jus nežino, kokią skolą galite grąžinti.
Deja, neretai žmonės, pirkdami būstus, neįvertina savo finansinės padėties. Nuosavas būstas reikalauja ne tik geros fizinės formos (tvarkyti, remontuoti, prižiūrėti), bet ir geros finansinės būklės. Kol turėsite namus, visą laiką reikės už kažką mokėti.
- Prieš įsigyjant būstą reikia turėti santaupų nenumatytiems atvejams. Jos pravers, jei dėl kokių nors priežasčių neteksite pajamų šaltinio ir reikės grąžinti paskolą, mokėti mokesčius ir panašiai. Neseniai sulaukiau klausimo: “Noriu imti paskolą pirkti butą, bet neturiu rekomenduojamų santaupų juodai dienai, gal man pasiimti tokio dydžio vartojimo kreditą?” Ne, šios santaupos ir yra tam, kad nereikėtų imti vartojimo kreditų. Jas reikia SUSITAUPYTI. Geriausia – prieš imant paskolą. Jei neišeina – paskolos grąžinimo įmokos turi leisti susitaupyti dar ir šiuos pinigus per kuo trumpesnį laikotarpį.
- Jei imate paskolą ir esate pagrindinis šeimos maitintojas, – sakyčiau, būtinas gyvybės ir sveikatos draudimas. Derėtų apdrausti ir savo turtą.
- Prieš imdami paskolą, įvertinkite savo išlaidas: kiek išleidžiate dabar ir kiek planuojate išleisti. Gal mėgstate keliauti, gal planuojate turėti vaikų, gal yra kitų dalykų, kurių nenorėtumėte atsisakyti. Dažnai riboti savo poreikius yra kur kas sunkiau negu atrodo.
- Rekomenduojama, kad visų paskolų mokėjimai sudarytų ne daugiau kaip 40 procentų šeimos pajamų.
- Reikėtų pagalvoti ir apie santaupas senatvei. Pinigų turėtų užtekti ne tik paskolai grąžinti ir būstui išlaikyti, bet ir pensijai arba vaikų mokslui kaupti.
