VISA TIESA APIE „JUODUOSIUS SĄRAŠUS“

Kaip galiu sužinoti, ar aš nesu įtrauktas (-a) į kokius nors skolininkų sąrašus?

Šiandien Lietuvoje yra daugiau nei 200 įstaigų, kurios gali turėti duomenis apie Jūsų įsiskolinimą. Tai yra bankai, lizingo kompanijos, kreditinės informacijos įmonės, antstoliai, skolų išieškojimo kompanijos, kiti didieji kreditoriai. Tačiau nėra nė vienos institucijos, kuri turėtų visą informaciją apie skolas. Taigi vieningo skolininkų sąrašo nėra.

Yra du būdai, kaip sužinoti, ar Jūs iš tiesų nesate „juodajame sąraše“:

  • užklausti visų įstaigų, kurios valdo arba gali valdyti tokius duomenis,
  • užklausti tik tų, su kuriomis Jūs buvote susidūrę ar galėjote susidurti.

Kokia informacija yra kaupiama skolininkų sąrašuose?

Skolininkų sąrašuose paprastai kaupiami trejopi duomenys:

  • pagrindiniai asmens duomenys (vardas, pavardė arba įstaigos pavadinimas, asmens arba įstaigos kodas, adresas, telefonas ir pan.),
  • duomenys apie skolas (skolos susidarymo data ir pagrindas, įmonė ar asmuo, kuriam esate skolingas, skolos suma,
  • kiti duomenys (informacija apie Jūsų požiūrį į skolas, bendravimo istorija, pastabos ir pan.).

Atkreiptinas dėmesys, kad skolininkų sąrašuose ir duomenų bazėse negali būti kaupiami ypatingi asmens duomenys, tokie kaip sveikata, lytinis gyvenimas, teistumas ir pan.

Kas gali įrašyti duomenis apie mano įsiskolinimą?

Pirmas, kas gali atskleisti duomenis apie Jūsų įsiskolinimą, yra Jūsų kreditorius. Jis gali įtraukti Jus į savo skolininkų sąrašą, taip pat perduoti duomenis apie netinkamą Jūsų atsiskaitymą kitoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms.

Jei Jūsų byla pateks pas antstolius, antstolių informacinėje sistemoje atsiras ir duomenys apie tai, kad Jūs esate skolingas.

Bankai įrašys Jūsų duomenis apie įsiskolinimą, jei suras juos viešuose, bet patikimuose šaltiniuose.

Kreditinės informacijos ir skolų išieškojimo įmonės, stengiasi surinkti kuo daugiau informacijos apie skolas. Šiuo tikslu jos neretai savo iniciatyva kreipiasi į Lietuvos įmones, prašydamos pateikti duomenis apie savo skolininkus.

Daugelis didžiųjų kreditorių keičiasi duomenimis vieni su kitais. Taigi Jūsų duomenys, patekę į vieną sąrašą, greitai gali pasklisti po kitus.

Kas gali naudotis duomenimis apie mano skolas?

Dauguma skolininkų duomenų bazių yra uždaro pobūdžio. Tačiau kai kurios yra prieinamos gana plačiai, o kai kurie skolininkų sąrašai yra netgi vieši. Taigi skolininkų duomenų bazėmis gali naudotis daugelis įmonių, ypač tos, kurios užsiima kreditavimu arba parduoda prekes ar paslaugas išsimokėtinai.

Kiek laiko išlieka duomenys apie mano įsiskolinimą?

Pagal Asmens duomenų apsaugos įstatymą duomenys gali būti saugomi ne ilgiau nei 10 metų po to, kai apmokėjote skolą. Tačiau minimalus terminas nėra nustatytas. Kitas įstatymo punktas numato, kad duomenys saugomi ne ilgiau, nei to reikalauja duomenų tvarkymo tikslai.

Ar galima ištrinti duomenis iš „juodojo sąrašo“?

Taip. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas įpareigoja duomenų valdytojus sunaikinti asmens duomenis iškart, kai nustatoma, kad jie buvo gauti neteisėtai ar nesąžiningai. Kai yra abejojama duomenų tikslumu ar teisingumu, duomenų valdytojas privalo sustabdyti duomenų tvarkymą iki bus ištaisyti duomenys arba įrodytas jų teisingumas. Kai asmuo atsiskaito su kreditoriumi, informacija apie atsiskaitymą turi būti nurodyta ir visose duomenų bazėse.

Rekomenduok draugui
Klausk / komentuok

 
Finasinių problemų sprendimai - Jūsų laisvė kvėpuoti