Jaunos moters taupymo ypatumai
Julita Varanauskienė, SEB Vilniaus banko šeimos finansų ekspertė
Astai greitai sukaks trisdešimt. Savo šeimos ji neturi, gyvena su tėvais. Norėtų gyventi atskirai, įsigyti savo būstą, tačiau neturi tam laiko, bet iš tikrųjų, manau, bijo ir nesiryžta prisiimti didelių įsipareigojimų.
Asta dirba didelėje ir žinomoje įmonėje. Uždirba 2 500 litų per mėnesį (į rankas). Turi sąskaitą, kurioje visada laiko apie 1 000 litų. Bet daugiau nieko nesutaupo, nors, atrodo, nieko ypatingo neperka. Asta stebisi, kur dingsta pinigai? Juk studijų laikais jos pajamos neviršijo 500 litų, ir ji puikiausiai išsiversdavo. Kas pasikeitė?
Maistas. Dabar, kai Asta dirba, pietauja mieste. Per dieną vidutiniškai pietums išleidžia 16 litų – pica ir gėrimas, kartais dar kava ir pyragaitis. Kartą per savaitę po darbo su draugėmis susitinka kavinėje: vidutinės tokio pasisėdėjimo išlaidos – 20 litų (taurė vyno ar kokteilis, arbatos puodelis, desertas). Už maistą namuose mamai atiduoda po 100 litų per mėnesį. Asta dar ir rūko – po pusę pakelio per dieną. Cigaretės per mėnesį kainuoja apie 60 litų. Taigi Astos išlaidos maistui, gėrimams ir tabakui, kai nėra jokių vakarėlių ir gimtadienių, siekia beveik 600 litų.
Drabužiai. Asta neturi daug drabužių, tačiau kartą per sezoną tiesiog būtina atnaujinti dalį garderobo: reikalingas naujas aprangos komplektas ir pora batų. Šiais metais jai dar reikės nusipirkti ir viršutinių drabužių, mat žieminis ir rudeninis paltukai jau nebeatrodo gražiai. Taigi vidutiniškai sezono aprangos atnaujinimas (kelnės ar sijonas, palaidinė, megztukas, švarkas, batai) jai kainuoja 800 litų. Dar pridėkime sezono išlaidas apatiniam trikotažui (Asta išsigando, kai pamatė, kiek išleidžia pėdkelnėms), drabužių valymo paslaugoms (400 litų) ir padalinkime iš sezono mėnesių skaičiaus, gausime mėnesio vidurkį – 400 litų.
Būstas. Asta prisideda prie tėvų išlaidų kas mėnesį dar po 100 litų. Būsto apstatymas ir buities reikmenys papildomai nekainuoja. Na, pernai jie nusipirko televizorių, Asta kažkiek prisidėjo, bet to neskaičiuosime.
Sveikata ir higiena. Maisto papildai, higienos priemonės ir kiti profilaktiniai medikamentai per mėnesį kainuoja apie 50 litų. Kosmetikai, Asta manė, kad išleidžia nedaug, bet kai suskaičiavome (dekoratyvioji kosmetika, veido, kūno, plaukų priežiūros priemonės), pasirodė, kad suma per mėnesį siekia 130 litų. Be to, kartais apsilanko soliariume, pas masažistę ir sumoka dar 80 litų. Taigi už tai, kad būtų graži ir sveika, Asta moka 260 litų per mėnesį.
Transportas. Asta vairuoja savo automobilį. Už degalus ir vietą automobilių aikštelėje per mėnesį sumoka 250 litų. Šiemet jau reikės pirkti naujas vasarines padangas.
Ryšiai. Už pokalbius telefonu mokėti nereikia. Asta turi darbovietės telefoną, kurį gali naudoti ir asmeniniams tikslams. Interneto irgi užtenka darbe.
Laisvalaikis. Asta lanko sporto klubą, kuriame mėnesio abonementas kainuoja 220 litų. Tiesa, priskaičiavus kitas su treniruotėmis susijusias išlaidas (energetinius kokteilius, aprangą, mineralinį vandenį), mėnesio suma šoktelės iki 300 litų. Kartą per mėnesį Asta nueina į kokį nors renginį – koncertą, teatrą, filmą, tam išleidžia apie 40 litų. Dar perka knygų, bet riboja sumą: ne daugiau kaip 40 litų per mėnesį. Kartą per metus mergina važiuoja kur nors atostogauti. Vidutiniškai tokiai kelionei skiria 3 000 litų. O jei atostogų išlaidas padalintume kiekvienam mėnesiui, suma neviršytų 250 litų. Vidutinės išlaidos laisvalaikiui – 630 litų.
Vidutinės mėnesio išlaidos – 2 240 litų, dar kažkur pradingo beveik 250 litų.. Prisiminkime, į mėnesio išlaidas neįskaičiavome nenumatytų pirkinių (kartais malonių niekučių, kartais brangesnių aksesuarų), visokių švenčių (vien pernai Asta šoko trijose vestuvėse), gimtadienių ir kitokių dovanų (Asta turi krikštasūnį, kuris ją labai myli ir kuriam ji kiekvieną kartą perka dovanėlę, nes anksčiau dovanota mašinytė „jau nebetuli latų“).
Atrodo, tai nėra kokios nors ypatingos išlaidos, bet, jei palyginsime su statistinėmis mėnesio išlaidomis, pamatysime, kad maistui Asta išleidžia 400 litų daugiau, drabužiams – 350 litų, transportui – 170 litų, laisvalaikiui – 600 litų. Sakysite, žmogus dirba, tai ir užsidirba, kad galėtų valgyti, kur nori, leisti laisvalaikį, kaip nori, pasipuošti ir sveikai gyventi. Nesiruošiu ginčyti tokių argumentų. Tačiau, jei turėsime tikslą sutaupyti ir ieškosime tokių galimybių, kai darbo pajamos daugiau kaip dukart viršija statistinį šalies vidurkį, į šiuos skaičius pažvelgsime kitaip.
Paskelbta „Lietuvos žiniose “ 2005 balandžio 25 d.
