Jaunos moters taupymo ypatumai (4)
Julita Varanauskienė, SEB Vilniaus banko šeimos finansų ekspertė
Kiekvieno gebėjimas taupyti yra individualus. Svarbu ne tik tai, kiek uždirbame, bet ir tai, kiek išleidžiame. Taupyti – tai atsisakyti vartoti šiandien norint rytoj turėti daugiau.
Taupyti lengviau, jei gerai žinai, kam taupai. Asta, pavyzdžiui, nori susitaupyti pinigų naujam būstui ir įsitikinti savo galimybėmis grąžinti paskolą. Gali būti ir kitų tikslų: atostogos, nauji batai, drabužiai ar baldai. Aišku, visiems šitiems daiktams įsigyti galima imti vartojimo kreditą. Bet tada vis tiek būsime priversti taupyti, kad grąžintume kreditą ir sumokėtume palūkanas.
Viena iš veiksmingiausių taupymo priemonių – išlaidų plano arba biudžeto sudarymas. Pirmiausia nustatomos didžiausios kiekvienos išlaidų grupės sumos, pavyzdžiui, per mėnesį. Po to visos faktinės išlaidos registruojamos. Tikslas – neviršyti nustatytos sumos. Mes jau esame skaičiavę, kiek ir kokias išlaidas Asta galėtų sumažinti.
Išlaidų planas turėtų būti realus. Idėja sutaupyti 2 000 litų per mėnesį teoriškai įmanoma, tačiau praktiškai – ne, todėl, jei neprispaudė bėda, geriau pasirinkti taupyti ne tokią didelę sumą (Astai, pavyzdžiui, po 600–800 litų per mėnesį). Nereikėtų pamiršti ir vienkartinių išlaidų, pavyzdžiui, dovanų, įvertinti ir numatyti galimas neplanuotas išlaidas. Pavyzdžiui, per atostogas žmonės išleidžia maždaug 2–3 kartus daugiau, nei įprasta.
Kai jau turime planą, belieka kantriai jo laikytis. Santaupų sumą rekomenduojama atidėti iš karto, gavus pajamų, o ne laukti mėnesio pabaigos.. Geriau jas laikyti ne namuose ir ne mokamosios kortelės sąskaitoje. Tam tiks terminuotojo indėlio sąskaita: norint pasiimti pinigų, tenka žingsniuoti į banką, gaišti laiką, todėl dažnai atsisakoma šios idėjos. Be to, laikyti pinigus terminuotojo indėlio sąskaitoje naudinga, nes mokamos palūkanos.
Asta pasišiaušė nuo minties, kad po darbo dar teks dirbti apskaitininke ir dėlioti kasos kvitus. Vis dėlto išlaidas registruoti teks. Iš pokalbių susidariau nuomonę, kad išlaidas registruoja maždaug kas dešimtas žmogus. Ilgainiui ir prie šio darbo, ir prie mažesnių išlaidų priprantama. Atsiranda įprotis ieškoti mažesnių kainų, du kartus pagalvoti prieš išleidžiant pinigus, didesnius pirkinius planuoti iš anksto, skaičiuoti arba bent jau žinoti, kiek pinigų dar liko.
Užsirašyti išlaidas kiekvieną dieną – būdas primityvus, tačiau efektyvus. Kitiems gali padėti mokamųjų kortelių ataskaitos. Yra žmonių, kurie perveda į kortelės sąskaitą mėnesio sumą, o paskui iš šios sumos stengiasi išgyventi. Jei jiems tai sekasi, išlaidų užsirašyti ir grupuoti nebūtina, nebent jie ieškotų galimybių sutaupyti daugiau. Kiti labiau mėgsta atsiskaityti grynaisiais pinigais, susideda į juos į vokelius (kiekvienai savaitei arba kiekvienai išlaidų grupei) ir stengiasi nelįsti į kitos savaitės vokelį.
Taupymas lyginamas su dieta: jis kaip ir bet koks kitoks susilaikymas iš pradžių nėra malonus. Norint pasiekti rezultatą, teks apsišarvuoti kantrybe. Pasak japonų patarlės, pinigai auga ant užsispyrimo medžio.
Biudžetas yra tik viena finansinio plano dalis. Šis planas apima ne tik pajamas ir būtinas išlaidas, bet ir atsargas nenumatytiems atvejams, ir ilgalaikes investicijas.
Paskelbta „Lietuvos žiniose“ 2005 05 09
