KAD PINIGAS PINIGĄ TRAUKTŲ
Julita Varanauskienė, SEB Vilniaus banko šeimos finansų ekspertė
Žodis „ekonomika“ kilęs iš graikų kalbos: „oikos“ – būstas, ūkis, „nomos“ – valdymo, tvarkymo menas. Ir jo kilmė pirmiausia susijusi su šeimos ūkio tvarkymo menu. Šeimos ūkis – tai ne tik daržai ir galvijai, bet ir bendros pajamos, išlaidos, poreikiai, išreikšti išleidžiamais litais, ir galimybės, išreikštos uždirbamais litais. Taigi kiekvienas, kuris gauna pajamų ir planuoja išlaidas, jau yra ekonomistas, nors ir be ekonominio ar buhalterinio išsilavinimo.
Tvarkydami savo šeimos pinigus, galime vadovautis tais pačiais ekonominiais principais kaip ir įmonių finansininkai. Įmonės, kuri nekontroliuoja išlaidų, neturi atsargų, ateitis kelia abejonių. Finansininkas už savo darbą įmonėje gauna darbo užmokestį. Laikas, sugaištas planuojant šeimos biudžetą, gali virsti ne tik įspūdinga sutaupytų, uždirbtų pinigų suma, bet ir galimybe įgyvendinti savo svajones: pasilepinti per atostogas, persikelti į geresnį būstą, išleisti vaikus mokytis į užsienį, užsitikrinti aprūpintą senatvę.
Pagrindinis (bet ne vienintelis) biudžeto sudarymo principas – išlaidos neturi viršyti pajamų, kas liko – santaupos. Kad būtina turėti santaupų, nesiginčys nė vienas. Iš jų kaupiamos atsargos nenumatytiems atvejams, lėšos planuojamiems pirkiniams ir tam laikui, kai pajamų užsidirbti nebepajėgsime dėl amžiaus, sveikatos būklės.
Kitas klausimas – ar galime šiandien taupyti. Oficiali statistika rodo, kad išleidžiame daugiau negu uždirbame. Tačiau oficialioji statistika šiuo požiūriu neatspindi tikrosios padėties. Didelę dalį sudaro neoficialios pajamos, kurių gali būti tiek pat kiek oficialiųjų. Situacijos dvilypumas greičiausiai lemia ir prieštaringus apklausų rezultatus. Pagal vieną – du trečiadaliai gyventojų teigia turį galimybę taupyti, pagal kitą – pusė žmonių gyvena nuo algos iki algos.
Statistikos departamento duomenimis, vidutinės išlaidos vienam šeimos nariui pernai buvo 512 litų per mėnesį. vadinasi, kiekviena šeima, kurioje šeimos nariui tenka daugiau, jau turi ne tik teorinę, bet ir praktinę galimybę taupyti, tik gal trūksta tinkamų būdų.. Vienas iš efektyviausių – išlaidų planavimas tam, kad, nesikeičiant pajamoms, didėtų santaupos.
Jei gaunamos pastovios periodinės pajamos, suskaičiuoti nėra sunku. Kitas žingsnis – sprendimas, ką darysite su pajamomis. Galima sudaryti planą pagal išlaidų grupes ir numatyti eilutę, kurioje būtų žymimos santaupos. Na, o jei netikėtai gavote papildomų pajamų, pavyzdžiui, premiją, rekomenduojama ją iš karto perkelti į santaupas ir išvengti pagundos didinti kasdienines išlaidas.
Maistas ir gėrimai. Vidutiniškai šeimos išlaidos maistui Lietuvoje sudaro 40 proc. visų išlaidų. Uždirbantieji daugiau „suvalgo“ 25 proc., gyvenantys skurdžiai – 60 procentų. Išsivysčiusiose šalyse išlaidos maistui neviršija 13–15 proc. šeimos biudžeto. Savo šeimos poreikius geriausiai žinote patys, todėl maistui skiriama dalis gali būti ir kitokia. Rekomenduočiau atskirti išlaidas maistui, gaminamam namuose, ir pietums ne namuose. Galima palyginti, kiek kainuotų, jei būtų valgomas tik namuose gaminamas maistas. Atskirai rekomenduojama žymėti išlaidas alkoholiui ir tabakui.
Drabužiai ir avalynė. Šios grupės išlaidoms reikėtų priskirti ir išlaidas drabužių, avalynės priežiūrai, valymui, remontui. Vidutiniškai drabužiams ir avalynei skiriame 8 proc. biudžeto. Daugiau išlaidų drabužiams skiria jauni žmonės ir tie, kurie augina vaikus. Jauni žmonės labiau priklausomi nuo aplinkinių nuomonės. O mūsų šalyje, kaip ir daugelyje kitų naujosios Europos šalių, dar dažnai žmonės stengiasi pasipuošti ne pagal savo galimybes, o mėgdžioja vakariečius, kurie gauna keletą kartų didesnes pajamas. Kai jaunas žmogus patenka į tokių bendraminčių grupę, išlaidos drabužiams ir avalynei smarkiai išauga. Dažnai tokioje situacijoje racionalūs ekonominiai sprendimai nepadeda, nes atsiranda neracionali baimė atrodyti prasčiau už kitus, išsiskirti iš grupės. Su tuo skaudžiai susiduria tėvai, auginantys paauglius. Siūlomas sprendimas: kiekvienam šeimos nariui skirti nustatytą sumą per mėnesį.
Būstas. Būsto priežiūra. Šios grupės išlaidoms priskiriami mokesčiai elektrą, dujas, vandenį, kitas paslaugas, nuomos mokesčiai, būsto paskolų, draudimo įmokos. Čia galima priskirti ir telefono, interneto, kabelinės televizijos išlaidas. Tai beveik visada vienodos išlaidos, kurios nesikeičia. Kita dalis – būsto apstatymo ir priežiūros išlaidos: baldai, buitinė technika. Šioms išlaidoms Lietuvos gyventojai vidutiniškai skiria 20–25 proc. visų išlaidų.
Daugiau būstui išleidžia naujakuriai, būsto paskolų gavėjai. Jų išlaidos būstui gali siekti 40 ir daugiau procentų per mėnesį. Šia grupei turi būti priskiriamos vartojimo kredito arba išperkamosios nuomos, jei už tai įsigyta buities įranga, įmokos.
Sveikatos priežiūra. Šiai kategorijai priskiriamos profilaktinės, gydomosios priemonės ir procedūros: vaistai, maisto papildai, dantų gydymas, optikos, higienos, kosmetikos prekės, grožio salonų paslaugos. Joms skiriame maždaug 5 proc. savo išlaidų. Didesnę dalį priversti skirti vyresnio amžiaus žmonės, kurie ir taip paprastai gauna mažiau pajamų, bet daugiau išleidžia vaistams. Šios grupės išlaidos didėja. Pernai sveikatos priežiūros paslaugos brango daugiausiai. Pabrango medikamentai ir dantų gydymo paslaugos.
Transportas. Šios grupės išlaidos taip pat didėjo. Pernai jų dalis sudarė 7–10 proc. šeimos biudžeto (priklauso nuo gyvenamosios vietos). Daugiau išleido žmonės, gyvenantys didžiuosiuose miestuose. Šioms išlaidoms priskiriamos išlaidos kurui, automobiliui, automobilio priežiūrai ir remontui, draudimui, automobilio saugojimui, visuomeniniam transportui Galima čia įrašyti ir baudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Švietimas. Šios išlaidos būdingos turintiems vaikų ir besimokančio jaunimo. Tai bus mokesčiai už vaiko priežiūrą ir ugdymą, mokymo priemones. Verta numatyti didesnes šios grupės išlaidas prieš rugsėjo pirmąją, o gal net ir atskirai kaupti lėšas vaikams į mokyklą leisti.
Laisvalaikis. Čia galima įrašyti daug ką: išlaidas kavinėse, vakarėliams, sporto klubui, kelionėms, atostogoms, knygoms, laikraščiams, koncertams, gyvūnėliams, pomėgiams, kitokiam laisvalaikiui, sodo, daržo prekėms. Laisvalaikiui lietuviai skiria maždaug tiek pat kiek ir senųjų Europos šalių gyventojai: kartu su kavinėmis, viešbučiais ir restoranais – apie 5–10 procentų. Pastebėta, kad, didėjant pajamoms, didėja tik laisvalaikiui skiriama suma, bet ne jos dalis išlaidų krepšelyje. Daugiau išleidžia miestiečiai, kurie gyvena arčiau laisvalaikio ir pramogų centrų.
Kitos išlaidos. Visa, kas liko nepaminėta: dovanos, rinkliavos ir kt.
Biudžete turi atsirasti papildoma santaupų eilutė. Net jei pajamos yra labai mažos, reikėtų dalį pinigų atidėti taupymui. Populiariausia rekomendacija – stengtis taupyti nors 10 proc. pajamų senatvei. Sakoma, kad žmogus, norintis užsitikrinti panašų gyvenimo lygį senatvėje, pradėjęs taupyti nuo trisdešimties metų, turi skirti 10 proc. pajamų, po trisdešimties – jau 20 proc., o jei po keturiasdešimties – 30 proc., ir t.t. Atsiranda ir kitokių taupymo tikslų: sukaupti pinigų juodai dienai (rekomenduojama 3–6 mėn. išlaidų suma), planuojamiems didesniems pirkiniams, atostogoms ir pan. Žinoma, tokius pirkinius galima įsigyti ir išsimokėtinai, tačiau ir tuo atveju taupymo neišvengsime (reikės grąžinti paskolas ir dar sumokėti palūkanas).
Taupymo formų yra įvairių: galima pinigus paprasčiausiai atidėti ir laikyti banko sąskaitoje. Galima rinktis kitokius taupymo būdus, jei lėšos kaupiamos ilgesniam laikui, taupyti apdraudus gyvybę gyvybės draudimo bendrovėje, kaupti pensijų fondo sąskaitoje, investuoti į investicinius fondus, vertybinius popierius, nekilnojamąjį turtą. Kurį būdą rinktis, tai jau atskira tema.
Rekomenduojama taupomus pinigus atidėti iš karto, kai juos gavote (ne tiek, kiek liko mėnesio pabaigoje). Pinigų geriau nelaikyti, pavyzdžiui, stalčiuje ar mokamosios kortelės sąskaitoje, kad nekiltų pagundų paimti. Rinkitės nors jau terminuotąjį indėlį. Tada nuo neapgalvotų veiksmų jus sulaikys terminai, noras gauti palūkanas ir tai, kad pinigų pasiimti reikėtų eiti į banką.
Iš asmeninių pastebėjimų susidariau nuomonę, kad tik apie 10–12 proc. žmonių savo išlaidas registruoja. Kitiems tai varginantis ir beprasmis užsiėmimas – skaičiuok neskaičiavęs, pinigų nepadaugės. Išlaidų registravimas leidžia valdyti situaciją – visada žinosite, kiek pinigų dar liko. Aiškiai pamatysite, kur dingsta pinigai. Paprastai išlaidų registravimas parodo, kad 10 proc. išlaidų buvo nereikalingos. Truputį valios, ir liks tik sugalvoti, ką daryti su tais be reikalo išleistais 10 procentų. Perfrazuojant amerikietišką posakį, sutaupytas litas vertas dviejų uždirbtų litų. Kai tą žinai, kitą mėnesį sunkiau skiriesi su pinigais ir vengi spontaniškų pirkinių.
Žinoma, neužtenka tik registruoti išlaidas: reikia jas ir planuoti, ir kontroliuoti. Kruopščiai suskaičiuokite vieno mėnesio išlaidas ir suskirstykite jas pagal išlaidų grupes. Tai jūsų išlaidų modelis. Tada reikėtų sudaryti taupymo planą. Taupymas vien dėl paties taupymo retai kada duoda rezultatų. Šiam, kaip ir bet kokiam kitam planui, būtini šie elementai: tikslas (suma), laikas ir atsakingas asmuo. Kadangi už taupymą atsakingi visi šeimos nariai, tikslas turi būti visiems aktualus ir priimtinas. Sakoma, kad šeimos tikslų aptarimas suartina šeimą. Pinigai šeimoje – viena iš dažniausių konfliktų priežasčių, ypač, kai jų trūksta. Pokalbiai apie pinigus ir bendrų tikslų ieškojimas gali duoti ne tik finansinę, bet ir psichologinę naudą.
Tikslai gali būti trumpalaikiai (pavyzdžiui, naujos užuolaidos, kalėdinės dovanos, šeimos atostogos, mokyklinės išleistuvės, vestuvės). Bus ir ilgalaikių tikslų – sukaupti pradinę įmoką už įsigyjamą būstą, pinigų būsto remontui, vaikų mokymuisi, pensijai.
Tada suskaičiuokite, kiek pinigų reikės ir kiek turite laiko. Pavyzdžiui, planuojate išleisti 1 000 litų. Juos reikės sukaupti per 7 mėnesius: per mėnesį po 143 litus.. Po dvejų metų planuojate nedidelį būsto remontą. Jis kainuos apie 4 000 litų – turėsite 24 mėnesius atidėti po 166 litus. Po 30 metų planuojate išeiti į pensiją. Be socialinio draudimo pensijos dar norėtumėte kiekvieną mėnesį išlaidoms turėti po 1 000 litų. Atsižvelgę į statistinę gyvenimo trukmę, galima daryti išvadą, kad jums reikės 140 000 litų: teks atidėti maždaug po 400 litų per mėnesį.
Kai žinosite, kiek per mėnesį turite sutaupyti, ieškosite galimybių, kaip sumažinti išlaidas (tai lengviau nei padidinti pajamas). Įvertinkite, kokias išlaidas galėtumėte sumažinti, kokių atsisakyti visiškai. Tik jūsų vertinimai turėtų būti realūs: sunku bus sumažinti mokesčius už būstą ar vaikų darželį, bet galite sutaupyti, jei nors mėnesį važinėsite ne automobiliu, o visuomeniniu transportu. Tada užsirašykite planuojamas kiekvienos grupės išlaidas, o šalia registruokite faktines ir stenkitės neviršyti planuojamos sumos.
Yra įvairių išlaidų registravimo priemonių: spausdinami specialūs žurnalai, galima įsigyti kompiuterinių programų, bet visų jų principas vienas:
PAJAMOS – IŠLAIDOS = SANTAUPOS
