BANKROTAS – DAR NE PASAULIO PABAIGA
Agnė Ranonytė, www.vzinios.lt
Specialistai nurodo, kad bendrovių bankrotai yra normalus ekonominis reiškinys. Taip rinka apsivalo nuo neefektyvių, neperspektyvių įmonių, nereikalingų struktūrų.
Įmonės žlugimą galima vertinti ir kaip savotišką pamoką, po kurios nors ir nelengva, bet įmanoma atsitiesti. Lietuvoje kas mėnesį bankrutuoja per 60 įmonių, tačiau tai vertinama kaip normalus dalykas. Vokietijoje nekyla panikos, jei bankrutuoja pusė naujai registruotų įmonių, anglai laiko normaliu dalyku, jei bankrutuoja 1 procentu mažiau bendrovių nei yra įregistruojama naujų.
Virginijus Narvilas, Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos direktorius, skaičiuoja, kad 2004 m. Lietuvoje buvo iškeltos 708 bankrotų bylos. Pernai šalyje bankroto bylos iškeltos 715 bendrovių.
Lygindami kelerių metų duomenis specialistai pastebi, kad bankrotų šalyje daugėja, tačiau tai vertina kaip normalų procesą.
"Bankrotų daugėja dėl dviejų priežasčių. Viena, šalies gyventojai vis drąsiau žengia į verslo pasaulį, tad daugėja ir tokių, kuriems nepasiseka. Kita vertus, Lietuvoje yra nemažai įregistruotų įmonių, kurios jau kuris laikas nevykdo jokios veiklos. Valstybė imasi priemonių, kad tokios bendrovės būtų išregistruotos",– priežastis nurodo Aurimas Vengrys, VšĮ "Finansinių problemų sprendimai" direktorius.
Neužsidaryti kiaute
Pasak p. Vengrio, labai dažnai Lietuvos verslininkai į bankrotą žvelgia kaip į didžiulį baubą. Tačiau sunkumų patiriančiai įmonei kreditų valdymo profesionalai pataria pirmiausia neužsidaryti savo kiaute, o ieškoti specialistų pagalbos. Didžiausia klaida – laukti, kol problema įsisenėja.
"Tarkime, įmonė turi 40 kreditorių, kurie bent kartą per savaitę skambučiais ar laiškais atakuoja įmonės vadovus. Žmones toks spaudimas taip paveikia, kad šie nė nebegalvoja, kaip užsidirbti pinigų. Esame susidūrę tikrai ne su vienu vadovu, kuris dėl tokio psichologinio krūvio tiesiog perdega",– bendrovės klaidą nurodo p. Vengrys.
Jis pataria ištikus nesėkmei neužsidaryti savame kiaute, o kreiptis į profesionalus, nes kartais reikia labai nedidelės pagalbos, kad įmonė išsikapstytų iš užgriuvusių negandų. Ponas Vengrys nė neabejoja, kad bankrotą derėtų vertinti kaip gerą pamoką, o ją išmokus reikėtų vėl mėginti iš naujo. Esą tokių pavyzdžių pilnas verslo pasaulis.
"Kol vaikas išmoksta vaikščioti, griūva ne vieną kartą. Tas pats ir versle: nuopuolių išgyvename kiekvienas. Reikia atsitiesti ir vėl kibti į darbą",– nenuleisti galvos drąsina p. Vengrys.
Išeitis – restruktūrizavimas
Įmonės nesėkmių ruožas nebūtinai turi baigtis bankrotu. Geresnė išeitis – restruktūrizavimas, jis padeda bendrovę prikelti naujam gyvenimui. Nors įstatymai leidžia vietoj bankroto procedūros tam tikrais atvejais pasinaudoti galimybe išgelbėti įmonę, restruktūrizacijos procedūra dar tik atrandama žemė. 2006 m. sausio 9 d. duomenimis, Lietuvoje restruktūrizuojama 11 bendrovių.
"Šalyje keliama labai nedaug restruktūrizavimo bylų. Viena iš priežasčių yra ta, kad ši procedūra sudėtinga, todėl sunkiai prieinama smulkioms ir vidutinėms įmonėms",– komentuoja p. Vengrys.
Įstatymai tobulinami nuolat, tad galima tikėtis, kad ateis ir restruktūrizavimo įstatymo eilė. Juolab kad, pasak specialistų, visuomet yra įmonių, kurias įmanoma išgelbėti. Restruktūrizavimas naudingas kreditoriams, nes, restruktūrizuodami bendrovę, jie gali tikėtis geresnių pelno perspektyvų nei tada, kai ši nutraukia veiklą. Darbuotojams išsaugomos darbo vietos, o kartais sukuriama ir naujų.
Šios procedūros naudą pajuto ir Joniškio UAB "Sidabra", kurios restruktūrizacijos byla tęsėsi beveik 4 metus ir dabar jau baigta.
"Įmonę naujieji savininkai įsigijo su didelėmis skolomis. Buvo pasirinktas restruktūrizacijos kelias, nes tai suteikė progą atgaivinti bendrovę. Pati pradžia buvo sunki, nes kreditoriai į mūsų ketinimus žiūrėjo labai skeptiškai",– patirtimi dalijasi Gintautas Ulvydas, "Sidabros" direktorius.
Įmonei pavyko įkalbinti kreditorius atidėti skolas ir sudaryti jų grąžinimo grafiką.
"Kad galėtume atgaivinti įmonę, privalėjome ne tik dirbti, bet rasti lėšų investicijoms ir plėtrai. Tai mums pavyko. Dabar visos senos skolos jau atiduotos",– džiaugiasi p. Ulvydas.
Įmonės, užsiimančios kiaulininkyste, vadovo nuomone, restruktūrizacijos nereikia baidytis.
"Nesakau, kad tai lengvas kelias. Bet jei savininkai yra nusiteikę atgaivinti merdinčią bendrovę, restruktūrizacijos procesą galima įveikti. Tai rodo mūsų pavyzdys",– sako p. Ulvydas.
