GYVENTOJAI KVIEČIAMI KREIPTIS DĖL VALSTYBĖS REMIAMŲ BŪSTO KREDITŲ
2006 m. gegužės 11 d. Gyventojai, pretenduojantys gauti valstybės paramą būstui įsigyti, šiemet vėl gali kreiptis į bankus ir Savivaldybę dėl valstybės remiamų būsto kreditų. Paskolų gavėjams valstybė teiks subsidijas būsto kredito daliai padengti.
Finansų ministerija patvirtino valstybės remiamų kreditų limito 2006 metams paskirstymą bankams pagal savivaldybes ir pasirašė sutartis su bankais, kurie teiks būsto kreditus asmenims (šeimoms), turintiems teisę į valstybės paramą pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą. Šiuos kreditus teiks AB bankas „Hansabankas“, AB bankas „NORD LB Lietuva“ bei AB SAMPO bankas.
Sostinės gyventojai, pageidaujantys ir turintys teisę pasinaudoti valstybės remiamais kreditais, deklaravę savo gyvenamąją vietą Vilniaus mieste, turi pateikti Savivaldybei nustatytos formos prašymą ir nurodyti banką, per kurį bus forminamas kreditas. Kartu su prašymu pateikiami dokumentai, patvirtinantys teisę į valstybės paramą įsigyjant būstą.
Savivaldybė ne vėliau kaip per 10 darbo dienų išduos pažymą, patvirtinančią kredito gavėjo teisę į valstybės paramą būstui įsigyti arba motyvuotą rašytinį atsisakymą išduoti tokią pažymą. Šią pažymą reikės pateikti kreditą suteikiančiam bankui kartu su būsto kredito paraiška. Nustatytos formos prašymą, turto ir pajamų deklaracijos pildymo formą galima gauti Vilniaus miesto savivaldybėje (Konstitucijos pr. 3, 16 langelis). Prašymo formoje yra nurodyti reikalingi pateikti dokumentai.
Asmenims ir šeimoms, turinčioms teisę į valstybės remiamą kreditą, valstybė teikia paramą – 10 arba 20 proc. subsidijas būsto kredito daliai padengti. Jei valstybės remiami būsto kreditai draudžiami UAB „Būsto paskolų draudimas“, šių kreditų gavėjams padengiama 50 proc. draudimo įmokos.
Subsidija būsto kredito daliai padengti teikiama šių kreditų gavėjams, jeigu jie yra:
1) pilnamečiai našlaičiai, kol jie sukanka 35 metus, arba asmenys, kurie yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ir jiems nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė arba šeimos, kuriose yra asmuo, kuriam yra nustatytas neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ir jiems nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, - padengiama 20 procentų suteikto kredito (ar kredito likučio) sumos;
2) šeimos, auginančios tris ar daugiau vaikų (įvaikių), taip pat jaunos šeimos, auginančios vieną ar daugiau vaikų (įvaikių), ir šeimos, kuriose vienas iš tėvų yra miręs, - padengiama 10 procentų suteikto kredito (ar kredito likučio) sumos.
Jeigu būsto kredito gavėjas teisę į šią subsidiją įgijo po to, kai gavo valstybės remiamą būsto kreditą, subsidija apskaičiuojama nuo kredito likučio sumos, pateikus rašytinį prašymą ir atitinkamus dokumentus.
Tuo atveju, kai kredito gavėjas, kuriam suteikta subsidija kredito daliai padengti, gautą kreditą grąžina bankui anksčiau kaip per 5 metus arba už šį kreditą įsigytą būstą per pirmuosius 5 metus nuo kredito suteikimo dienos perleidžia kitam asmeniui, ši subsidija turi būti grąžinta pervedant pinigus į valstybės biudžetą.
Lengvata pagal Gyventojų pajamų mokesčių įstatymą taikoma asmenims (šeimoms), pasinaudojusiems kreditais būstui įsigyti, nepriklausomai nuo to ar turi teisę į valstybės paramą būstui įsigyti. Ši parama numatoma teikti didinant gyventojo neapmokestinamų pajamų dydį suma, kuri sumokama bankams ar kitoms kredito įstaigoms palūkanų dengimui už suteiktą kreditą būstui įsigyti.
Valstybės remiamiems kreditams gauti būstui įsigyti, Savivaldybėje nei eilių, nei sąrašų nesudaroma.
Teisę į valstybės remiamą būsto kreditą turi asmenys (šeimos), kurių vienų metų grynosios metinės pajamos ir turtas prieš paramos suteikimo metus neviršyja šių dydžių:
- asmens (be šeimos) atveju - 20000 Lt pajamų ir 30000 Lt
- 2 ar 3 asmenų šeimai - 32000 Lt pajamų ir 60000 Lt turto;
- 4 ir daugiau asmenų šeimai - 40000 Lt pajamų ir 80000 Lt turto ir, jeigu jie įsigyja pirmąjį tinkamą būstą, t. y. jeigu šie asmenys (šeimos) Lietuvos Respublikos teritorijoje:
1) neturi ir neturėjo būsto nuosavybės teise arba
2) turi ar turėjo nuosavybės (ar bendrosios nuosavybės) teise būstą, kurio naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui (ar bendraturčių namų ūkio nariui) yra mažesnis kaip 14 kv. m, arba turimas būstas, nepaisant jo naudingojo ploto, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų ir šis būstas yra kaimo vietovėje, kurioje jo savininkas negyvena ir (ar) nedirba, arba
3) Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, turi daugiau kaip 60 procentų nusidėvėjusį būstą (neatsižvelgiant į jo naudingojo ploto dydį), yra Statybos įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka parengę šio būsto rekonstravimo projektą, jeigu šis būstas yra deklaruojamas kaip paskolos gavėjo (ir (ar) jo šeimos narių) gyvenamoji vieta ir šie asmenys nuosavybės teise neturi kito būsto. Šiuo atveju parama teikiama turimam būstui rekonstruoti, arba
4) turi būstą, nepritaikytą neįgaliųjų, kurių judėjimo funkcija sutrikusi, poreikiams, ir jei tokie asmenys yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ir jiems nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė arba šeimos, kuriose yra asmuo, kurio judėjimo funkcija yra sutrikusi ir kuriam yra nustatytas neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ir jiems nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė. Parama teikiama turimam būstui rekonstruoti, pritaikant jį neįgaliųjų poreikiams Valstybės remiamų būsto kreditų teikimo tvarka.
Valstybės remiama būsto kredito suma neturi būti didesnė kaip:
120 tūkstančių litų arba ekvivalentas kita valiuta - asmeniui be šeimos;
240 tūkstančių litų arba ekvivalentas kita valiuta - dviejų ir daugiau asmenų šeimai;
120 tūkstančių litų arba ekvivalentas kita valiuta - būstui rekonstruoti.
Šiemet pagal savivaldybes bankams paskirstytas 160 mln. litų kreditų limitas. Iš jo didžiausias paskolų limitas nustatytas Vilniaus miesto savivaldybei – 46,65 mln. litų. Kauno miestui skirta 22,60 mln. litų, Klaipėdai – 16,50 mln. litų, Panevėžiui – 4,85 mln. litų, Šiauliams – 4,80 mln. litų. Likusi limito dalis paskirstyta kitiems šalies miestams ir rajonams.
