SKOLININKAI RŪPINASI SAVO REPUTACIJA
2004 m. liepos 1 d. Viešosios įstaigos „Finansinių problemų sprendimai“ (FPS) duomenimis, šiandien Lietuvoje yra daugiau nei 400 tūkst. gyventojų, kurie yra įtraukti į įvairias skolininkų duomenų bazes ir dėl to negali gauti paskolų, naudotis lizingo ar kitomis su kreditavimu susijusiomis paslaugomis. Daugelis šių asmenų yra objektyviai nemokūs arba skolingi už suteiktas paslaugas, prekes ar darbus. Tačiau sąrašuose yra ir tokių asmenų, kurie tapo „skolingi“ per klaidą, arba jau atsiskaitė, tačiau iš sąrašų nebuvo išbraukti. Tokie asmenys negali naudotis kredito įmonių paslaugomis, nes elementariai nežino savo teisių arba nemoka jų realizuoti.
Lygiai prieš metus, 2003 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujai LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo redakcijai, buvo legalizuotos jungtinės skolininkų duomenų bazės. Vadovaudamosios šiuo įstatymu daugelis Lietuvos kredito įmonių: bankai ir lizingo kompanijos, telekomunikacijų įmonės, taip pat skolų išieškojimo įmonės pradėjo kurti nepatikimų asmenų duomenų bazes ir traukti į juos duomenis asmenų, kurie neatsiskaito už prekes, paslaugas, darbus. Per metus laiko Lietuvoje atsirado apie 400 tūkst. tokių asmenų.
Praėjus metams laiko po įstatymo įsigaliojimo tariami skolininkai pradėjo rūpintis savo reputacija ir kovoti dėl savo teisių. Pasak Aurimo Vengrio, FPS direktoriaus, Į FPS kreipiasi vis daugiau asmenų, norinčių „išvalyti“ savo kreditingumo istoriją arba apginti savo pažeistas teises. Tokį visuomenės sujudimą paskatino vis populiarėjanti kreditavimo rinka.
„Daugelis asmenų susirūpina savo teisėmis tik tada, kai prireikia ką nors pirkti,“- sako Aurimas Vengrys, FPS direktorius. – „Kai žmogui nebeduodamas kreditas, jis pradeda ieškoti priežasčių ir galų gale sužino, kad yra įtrauktas į skolininkų duomenų bazę. Tada jis kreipiasi į mus, kad mes padėtume „išvalyti“ jo istoriją.“
Pasak A.Vengrio, Lietuvoje yra mažiausiai 100 tūkstančių „skolininkų“, kurie vėl galėtų pretenduoti į pilnateisį gyvenimą. Šiam tikslui reikia šiek tiek teisinių žinių, lėšų skoloms grąžinti ir noro būti „švariam“. Antra vertus, savo geru vardu reikėtų pradėti rūpintis iškart, susidarius skolai, o ne po kelerių metų nuo jos susidarymo.
LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas įpareigoja duomenų bazių valdytojus įspėti įsiskolinusius asmenis apie jų patalpinimą į jungtines duomenų bazes bent prieš 18 dienų. Per tą laiką įsiskolinęs asmuo gali susimokėti skolą, užginčyti ją arba susitarti dėl jos išdėstymo dalimis.
Įstatymas numato kiekvienam asmeniui teisę sužinoti, kokie jo duomenys yra įtraukti į skolininkų duomenų bazę, įvertinti tų duomenų teisingumą bei reikalauti, kad neteisingi duomenys būtų ištaisyti ar sunaikinti. Įstatymas įpareigoja sunaikinti asmens duomenis iškart, kai nustatoma, kad jie buvo gauti neteisėtai ar nesąžiningai. Kai yra abejojama duomenų tikslumu ar teisingumu, duomenų valdytojas privalo sustabdyti duomenų tvarkymą iki bus ištaisyti duomenys arba įrodytas jų teisingumas. Kai asmuo atsiskaito su kreditoriumi, informacija apie atsiskaitymą turi būti nurodyta ir visose duomenų bazėse.
Įstatymas draudžia vertinti asmens kreditingumą tik automatiniu būdu, t.y. neduoti kredito tik todėl, kad asmuo yra įtrauktas į duomenų bazę.
Praktikoje ne visada laikomasi šių reikalavimų, todėl asmenys turėtų patys ryžtingai ginti savo teises ir teisėtus interesus.
Viešoji įstaiga FPS yra ne pelno organizacija. Tai pirmoji ir vienintelė įmonė Baltijos šalyse, kurios tikslas – padėti įsiskolinusiems ir finansinių sunkumų turintiems asmenims gyventi pilnavertį gyvenimą. FPS padeda įmonėms ir gyventojams išbristi iš skolų, planuoti savo biudžetą, gauti kreditus. FPS taip pat siekia apsaugoti įsiskolinusių asmenų teises ir teisėtus interesus, padėti įmonėms ir asmenims santykiuose su kreditoriais, antstoliais ir skolų išieškojimo kompanijomis.
